Testas motinoms/tėvams

Visa, apie ką čia toliau skaitysite – labai negatyvu ir amoralu. Deja, tai, ką specialistai vadina Tėvų Atstūmimo Sindromu ir kito partnerio veiksmai tam pasiekti – taip pat labai neigiami, amoralūs, žlugdantys.
Šiuo atveju neigiamas vaidmuo priskiriamas motinoms, kaip bendrų vaikų grobikėms ir jų, kaip įkaitų, laikytojoms. Atstumtojo iš tėvų vaidmuo tenka tėvams. Šie vaidmenys tėvui ir motinai priskiriami neatsitiktinai, nes Vakarų Europos valstybių ilgamečių tyrimų pagalba nustatyta, kad po skyrybų 90-95% vaikų žalotojos ir vaikų pasisavintojos yra motinos ir tik 5-10% tai būna vaikų tėvai. Todėl būtent čia kreipiamasi į motinas, nes jos sudaro daugumą. Žinoma, jei tai, kas čia toliau parašyta labiau tinka vaikų tėvui, nei motinai, tai tuo atveju turėtų susimąstyti ir išvadas daryti tėvas.
Abiem atvejais, tiek tuo, kai vaikus savinasi ir nuteikinėja prieš tėvą motina, ir tuo, kai vaikus savinasi ir nuteikinėja prieš motiną tėvas – tai yra vaikų psichologinis žalojimas, jų emociškai ir socialiai sveikos ateities žlugdymas.
Idealiausia situacija bet kuriam vaikui, jei tėvai, kurie kartu nebegyvena, deda visas pastangas, kad ir kaip jiems sunku ar sudėtinga būtų, kad vaikams nestigtų meilės ir dėmesio iš abiejų tėvų pusės, kad nenutrūktų vaikų santykiai su abiejų tėvų giminaičiais, kas suteikia vaikams saugumo ir nepažeidžiamumo jausmą.
Tokie tėvai pajėgia suvokti, kad jų, kaip partnerių, santykiai iširo, bet jų kaip tėvų santykiai – nesibaigs niekados, nes tai- susieta kraujo ryšiu, tai – visam gyvenimui. Bendri vaikai visada bus juos rišanti gija, kad ir kaip jie to nebenorėtų. Tėvai, tai suprasdami, stengiasi jei ne palankiai, tai bent jau pakančiai vienas su kitu elgtis, tariasi dėl vaikų auklėjimo, informuoja vienas kitą apie reikalaus, liečiančius bendrus vaikus, sugeba kultūringai ir pagarbiai vienas su kitu elgtis vaikų akivaizdoje. Tokiu būdu vaiko auklėjimas įgauna vientisą giją, jo asmenybė formuojasi aiškių moralinių principų pagrindu. Tai – sunkus uždavinys kartu negyvenantiems tėvas, bet įmanomas. Tėvai turėtų nepamiršti, jog žodžiai tėvas ir motina gali būti suprantami labiau ne kaip daiktavardžiai, o kaip veiksmažodžiai ta prasme, kad tėvu ir motina tapus, tampi visam gyvenimui atsakingu už savo vaikus ir jų ateitį. Tad ta atsakomybė verčia tėvus vaikų labui ieškoti kompromisų ir išlikti padoriems. Tik tada vaikai jausis mylimi ir nebus dvasiškai žlugdomi ir luošinami. Motinų elgesys ir veiksmai prieš tėvą, pradedami sąmoningai ar nesąmoningai skyrybų laikotarpiu ar iš kart po jų. Toks elgesys gali būti atsitiktinis, pasireiškiantis vos keletu momentų, arba tai gali kartotis kasdien ir nepaliaujamai. Veiksmų, nukreiptų prieš tėvą, amplitudė gali svyruoti nuo labai subtilių, iki be galo grubių, nuo nežymių neigiamų pastabų apie tėvą iki begalinio, jokiais faktais nepagrįsto melavimo ir tėvo šmeižimo. Tokie motinų veiksmai ir elgesys sukelia vaikams stresą, nuo lengvos formos iki žymaus psichinio sutrikimo – PAS. Priklausomai nuo to, kaip motina elgiasi, kokio spaudimo ir intensyvumo yra jos elgesys, griaunantis santykius tarp vaikų ir tėvo, PAS gali būti vaikams sukeliamas tiek per trumpą laikotarpį, tiek per ilgesnį.
Mamos (o gal ir tėčiai), ar jūs (ne)sąmoningai sudarote situaciją, kad jūsų vaikai atstumtų tėvą ir jo meilę ir to pasekmėje būtų psichologiškai traumuojami ar net, jūsų sąmoningų ar nesąmoningų veiksmų dėka, įgytų PAS? Tai jūs galite pasitikrinti, jei sąžiningai pačios sau ir jūsų vaikų labui atsakysite į čia žemiau pateiktus klausimus:
Vaikų elgesys
1. Ar jūs sutinkate su tuo,
o kad vaikai, ypač maži, perima ir kopijuoja savo tėvų elgesį ir įpročius?
o kad jūsų vaikų elgesys ir įpročiai yra įtakojami jų aplinkoje esančių žmonių ( tėvų, mokytojų, kaimynų, kitų vaikų ir pan.)? Ar sutinkate , kad tų žmonių emocijos, jausmai, baimės irgi yra perduodami vaikui?
o kad vaikus lengva paveikti, lengva jiems ką nors įteigti?
o kad vaikai greitai pasiduoda skiepijamam baimės jausmui?
o kad vaikai greičiau sutrinka ir išsigąsta, kai susiduria su nežinomu žmogumi ar aplinkybėmis?
2. Kaip Jus manote, kieno elgesį ir įpročius vaikas greičiausiai perima: to iš tėvų pas kurį gyvena ir nuo kurio tiesiogiai priklausomas yra, ar to, su kuriuo tik retkarčiais susitinka ar pas kurį retkarčiais lankosi?
3. Kieno ir kokias elgesio ir gyvenimo pamokas ir pavyzdžius perima vaikas, jei jis visiškai nebebendrauja su tėvu?
Pokalbiai su vaiku apie tėvą
• Ar jūs esate tolerantiška ar priešiškai nusiteikus vaiko tėvo atžvilgiu? O gal paniekinančiai ir žeminančiai apie jį atsiliepiate? Arba neteisingai jį kaltinate nebūtais dalykais? Ar, vaikui girdint ir matant, demonstruojate neigiamas emocijas jų tėvo atžvilgiu?
• Ar įteiginėjate savo vaikui, kad pas tėvą namuose visiškai nieko gero , kad ten “vyksta negeri dalykai”? Ar suvokiate, kad vaikas labai jautrus tokioms užuominoms ir kad tokiu elgesiu jūs savo baimes ir neigiamus jausmus perduodate vaikui ? Ar suprantate, kad vaikas ne savo, o jūsų jausmus išgyvena ?
• Ar suprantate, kad jūsų įteiginėjamos baimės ir nepasitikėjimas gąsdina vaiką ir kad to pasekoje vaikui išsivysto fobijos (baimės)? Ar turi jūsų vaikas galimybę lankydamasis pas tėvą ir pats darydamas išvadas nuspręsti, ar jūsų pasisakymai apie tėvą atitinka tikrovę?
Pokalbiai apie tėvą su kitais
• Ar jūs, girdint vaikui, pagarbiai kalbate apie vaiko tėvą su savo giminaičiais ar draugais? O gal pastoviai pasisakote apie jį neigiamai ir žeminančiai, kai vaikas tame pačiame kambary ir tuos pasisakymus gali girdėti ?
• Jūs pamirštate paminėti vaikų tėvo teigiamas savybes žmonėms jūsų aplinkoje, ypač jūsų advokatui, vaikų teisių apsaugos darbuotojams, jūsų psichologui, terapeutui ir kt. su jūsų reikalais susijusiems specialistams? Ar būtent jūsų tikslas ir yra savo neigiamas emocijas įteigti tiems žmonėms ir to pagalba sulaukti didesnio palaikymo savo tikslams pasiekti?
• Ar jūs pasiruošusi kartu su tėvu išsiaiskinti iškilusius nuomonių skirtumus ar nesklandumus, gal net su tarpininko pagalba? Ar jūs jau iš anksto nusistačiusi, kad tai nesąmonė, nes jūs “puikiai žinote, kaip tėvas reaguos” ir iš to, jūsų nuomone, nebus jokios naudos?
• Ar kuriate mintyse “idealaus tėvo” paveikslą, kokio jūs savo vaikams ( kaip sau partnerio, vyro) norėtumėte?
• Ar kaltinate tėvą dėl to, kad jis neturi ar neatitinka jūsų susikurto “idealaus tėvo” savybių?
• Ar galite susitaikyti su tuo, kad jūsų vaiko tėvas neatitinka to jūsų susikurto “idealaus tėvo” idealo ir kad jis niekada, greičiausiai, tokiu nebus?
• Ar išryškinate tas “neidealias” tėvo savybes, apie jas akcentuodamos ir neproporcingai išpūsdamos (kaip sakoma: iš musės dramblį darydamos)?
• Ar jums pačiai tai atrodo sąžininga, kad jūs tėvą apibudinate neigiamai, nes jis neatitinka jūsų susikurto “idealaus tėvo”, nes, pagal jūsų supratimą, jis būtent visiškai tokiu turi būti.
Tėvo telefono skambučiai, laiškai, el. paštas jūsų bendriems vaikams
• Su kokia nuotaika jūs pranešate vaikui, kad jo tėvas nori su juo kalbėti? Ar tikrai su gera ir džiaugsminga nuotaika?
• Ar jūs vaikui neutralia (ar net neigiama) intonacija pasakote, kad kažkas ( kai tuo tarpu jūs puikiai žinote, kad tai jūsų bendrų vaikų tėvas) nori su juo kalbėti? Ar jūs su gera nuotaika pašaukiate vaiką sakydama, kad jo tėtis skambina? Ir dar paskatinate vaiką tėvui papasakoti, ką jis šiandien veikė ar šiaip ką svarbaus iš vaiko reikalų.
• Ar jūsų reakcija į tėvo skambutį yra tokia pat, kai jūs vieni namie ir kai kas nors svečiuojasi? Ar jūs “vaidinate gerą motiną”, kad pašaliniai žmonės susidarytų įspūdį, jog jūs su vaiko tėvu normaliai elgiatės?
• Jūs dažnai sakote tėvui ( pati dėl to nė kiek nesijausdama kalta), kad tėvas “netinkamu momentu “ skambina, kad pavyzdžiui, jūs dabar valgote, kad vaikai kažką tai įdomaus žaidžia ir jūs jo nenorite trukdyti, ar dar kokias tai priežastis išgalvojate? Labai dažnai pasakote, kad tėvas turi kitą kartą paskambinti, vietoj to, kad pasakytumėt, jog vaikas ar jūs perskambinsite, kai tik galėsite?
• Ar jūs pati paskatinate vaikus paskambinti jų tėvui, jei kas tai svarbaus ar ypatingo jų gyvenime įvyko ar vyksta?
• Kaip jūs elgiatės, kai pamatote jūsų bendrų vaikų tėvo el. paštu jiems atsiustą laišką? “Per klaidą” ar “netyčia” tėvo elektronines žinutes jūsų bendriems vaikams ištrinate? Arba “pamatote jas per vėlai”?
• Ar laiškus ir kitokius siuntinėlius, atėjusius nuo tėvo jūsų bendriems vaikams, perduodate iš karto jiems? Ar jūs pati pirma juos atplėšiate? O gal „netyčia“ tėvo atsiųstus laiškus ar atvirukus išmetate ar sunaikinate? Ar jūsų nuotaika nesugenda, jei pamatote, kad tėvas atsiuntė jūsų bendriems vaikams laišką ar siuntinuką?
Vaikų elgesys su tėvu/vaikų svečiavimasis pas tėvą
• Ar jus patenkinta, kad jūsų vaikai reguliariai susitinka ir bendrauja su jų tėvu? Ar leidžiate vaikams tai matyti? Kaip tai darote?
• Ar jūs einate kartu su vaikais pirkti tėvui gimtadienio dovanos? Ar gali jūsų vaikai tą dovaną nunešti tėvui? Ar išleidžiate vaikus pas tėvą švesti tėvo gimtadienio? Ar leidžiate vaikams paskambinti tėvui jo gimtadienio proga? Ar jūs pati paskatinate vaikus tai padaryti?
• Ar padedate vaikams nuvykti į svečius pas tėvą? Pati nuvežate ir palydite, pati pasiimate ar pasitinkate grįžtančius? Ar suprantate, kad toks jūsų elgesys veikia stimuliuojančiai, lyg pritarimas, kad su tėvu bendrauti yra gerai? O gal tik tėvas privalo rūpintis susitikimais su vaikais ir visada pats atvykti vaikus pasiimti ar juos parvežti/grąžinti?
• Ar jūs, kartu su vaikais, apsilankote kartais pas tėvą namuose, trumpesniam ar ilgesniam laikui?
• Ar jūs žinote, kaip atrodo jūsų vaiko kambarys jo tėvo namuose?
• Ar jūs žinote, kas jūsų vaikams patinka, ką jie veikia, kai jie yra pas tėvą?
• Ar jūs patenkinta tėvo dovanėlėmis vaikams, ar džiaugiatės kartu su jais? Ar vaikų akivaizdoje peikiate ir kritikuojate tėvo dovanas, o gal net , vaikams matant, jas sunaikinate ar išmetate?
• Ar pažįstate, ar bent esate girdėję apie jūsų vaikų draugus iš tėvo aplinkos? Ar žinote jų vardus, ar kalbate su vaikais apie tuos jų draugus? Ar leidžiate vaikams pasveikinti ar svečiuotis pas tuos draugus iš tėvo aplinkos , pavyzdžiui jų gimimo dienos proga?
• Ar su vaikų tėvu esate gerai ir aiškiai aptarę vaikų bendravimo su tėvu ir lankymosi pas jį sąlygas? Ar jūs laikotės tų susitarimų? O gal ginčijatės ar net baratės su tėvu vaikams girdint? Ar leidžiate sau demonstruoti savo neigiamas emocijas vaikams, tokiu būdu gaudami jų užuojautą ir norėdamos patraukti juos į savo pusę ir nuteikti prieš tėvą?
• Ar jūs pasistengiate, kad vaikams svarbių įvykių metu jų tėvas galėtų taip pat dalyvauti? Ar, priešingai, pasistengiate padaryti taip, kad visi svarbūs vaikams momentai praeitų be tėvo dalyvavimo (nepranešate tėvui teisingų datų, laiko, vietos, arba pranešate paskutiniu momentu, kai jau nebeįmanoma suspėti, ar „pamirštate“ laiku pranešti)?
• Pasistengiate sutrukdyti vaikų ir tėvo kartu planuojamas atostogas (pav. nepasirūpinate laiku sutvarkyti vieno ar kito reikalingo kelionės dokumento, staiga, būtent tomis dienomis „susergate“, kad vaikas neišdrįstų jūsų palikti ir pan.)?
Pokalbiai apie tėvo (naują) draugę/žmoną
• Ar jums kyla problemų dėl to, kad jūsų bendrų vaikų tėvas turi naują draugę, gyvenimo partnerę, žmoną? Ar jūs savo nepasitenkinimą dėl to parodote vaikams?
• Ar keičiasi jūsų elgesys su vaikų tėvu dėl to, kad jis ne vienas? Ar dėl to jūsų vaikai turi mažiau ar visiškai nebebendrauti su savo tėvu?
• Ar jūs pajėgi savo gyvenimo problemas atskirti nuo vaikų tėvo gyvenimo?
• Ar bandote per vaikus sužinoti, išgauti informaciją apie vaikų tėvo gyvenimą ar jo naują draugę/žmoną?
Vaikų santykiai su seneliais iš tėvo pusės (jei jie gyvi)
• Ar jūs pritariate jūsų bendrų vaikų bendravimui su seneliais iš tėvo pusės? Jei ne, tai gal net stengiatės tą bendravimą nutraukti? Dėl kokių priežasčių? Ar tai turi ryšį su senelių elgesiu, kuris yra koreguojamas psichiatrų ar apribojamas teismų sprendimais ar tai vien dėl to, kad jie yra jūsų buvusio vyro tėvai?
• Ar jūs kartu su vaikais rūpinatės dovanėlėmis seneliui ar močiutei iš tėvo pusės jų gimtadienio ar kitos šventės proga? Ar skatinate vaikus tai daryti? Ar einate kartu su vaikais kai kokiomis progomis aplankyti senelių iš jų tėvo pusės? Ar derinate tai su vaikų tėvu, o gal net visi kartu ten susitinkate?
• Ar skatinate vaikus paskambinti seneliams iš tėvo pusės, ar parašyti atvirutę kokia tai proga? Ar skatinate jiems padovanoti kokį tai vaikų padarytą rankdarbį ar piešinuką?
• Ar demonstruojate vaikams savo nepasitenkinimą dėl jų bendravimo su šiais seneliais? Ar leidžiate sau nepagarbiai replikuoti jų adresu? Kaip jūs manote, kaip veikia vaikus jūsų toks priešiškas nusiteikimas prieš jų senelius ar net noras juos atstumti?
Kaltinimai tėvui
• Jūs este taip nusivylusi, taip supykusi ir pilna neapykantos, kad už visas jūsų nesėkmes kaltinate savo buvusį vyrą ir vaikų tėvą, stengiatės jį išstumti, tiesiog ištrinti ne tik iš savo, bet ir iš jūsų vaikų gyvenimo. Kad tą pasiektumėt, naudojate išgalvotus, neatitinkančius tiesos kaltinimus vaikų tėvui, kuriuos visur ir visomis progomis skleidžiate ? Pradedate nuo jūsų aplinkos: šmeižiate ir juodinate vaikų tėvą savo giminių, draugų, kaimynų tarpe, vėliau tą melą ir šmeižtą platinate toliau: šeimos gydytojui, vaikų gydytojui, VTAT darbuotojams, žinoma, juristams, mokyklos ar vaikų darželio darbuotojams, ir pagaliau – SAVO VAIKAMS?
Ir tai dėl jūsų baimių ir netikrumo jausmo, pavydo ar frustracijų, norėdama sumenkinti savo buvusį vyrą/partnerį jūs imate naudoti savo vaikus kaip ginklą prieš tėvą, tikėdamasi tuo suduoti vyrui – jūsų bendrų vaikų tėvui, mirtiną smūgį ? Dėl jūsų tikslo visos priemonės pateisinamos ? Manipuliavimas vaikais taip pat? Gal jūs jau ir melagingų pareiškimų į policiją nunešėt, nepagalvojusios, kaip tai paveiks vaikų tėvo, jo artimųjų o, svarbiausia, jūsų pačių vaikų ateitį ir psichologinę ramybę ?
Jūs be atvangos užsiėmusi visos jūsų aplinkos ir jūsų vaikų « nuodijimu » ir neapykantos skiepijimu vaikams prieš jų tėvą, kol visi aplik jus pasyviai ar aktyviai ima jūsų išfantazuotais ir sufabrikuotais faktais apie vaikų tėvą « tikėti », jus užjausti ir net remti. Nesvarbu, kad jūs savo kaltinimų visiškai negalite įrodyti jokiais faktais, nesvarbu, kad daug aplink jus esančių bendrų pažįstamų žino, koks tėvas iš tiesų yra, nesvarbu, kad žmonės taip pat prisimena, koks tėvas su vaikais buvo. Jums niekas nebesvarbu. Padorumo, gėdos ar kaltės jausmas, dėl to, kad jūs nepagrįstai šmeižiate žmogų ir meluojate, net savo vaikams, jums yra visiškai nebepažįstamas.
Kas jus paskatina toliau tęsti pasirinktą šmeižimo ir žeminimo kompaniją – tai, kad randate darbuotojų ( VTAT tarpe, terapeutų, psichologų, juristų ir kt.), kurie dėl laiko stokos ir dėl savo neprofesionalumo bei trumparegiškumo ima jus užjausti, remti ir net juridiškai užtvirtinti jūsų melagystes. Beveik visada tokie « specialistai » nepasivargina susipažinti asmeniškai su tokiu „baisiu“ tėvu, atlikti profesionalų tyrimą, pasitelkti psichologus į pagalbą, visų pirma – jūsų pačios labui.
Tai, ką čia perskaitėte – jums pažįstama? Kaip jūs jaustumėtės, jei vaikų tėvas pasikeistų vaidmenimis su jumis ir tokią šmeižto kompaniją pradėtų prieš jus?
• Ar jūs esate pajėgi suprasti, kad toks tėvo vardo teršimas ir jo garbės ir orumo žeminimas vaikų akivaizdoje, yra taip pat ir vaikų žeminimas ir net įžeidinėjimas? Netiesiogiai, per ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį jūs labai pažeidžiate ir pakenkiate savo vaikams. Jūsų vaikų individualybė kilusi iš dviejų žmonių: tėvo ir motinos. Ir jei vienas iš tų dviejų nei grašio nėra vertas, tai ką išgyvena jūsų vaikas? Jūsų vaikas palaipsniui ima nekęsti savęs, savo kūno ir charakterio bruožų, paveldėtų iš „tokio siaubingo“ tėvo. Dėl to vaikui ima vystytis kompleksai, elgesio ir bendravimo sutrikimai, kurie ilgainiui išsivysto į TAS.
Mokykla
• Ar sutinkate su nuomone, kad jūsų vaikams būtina žinoti, kad jų tėvai, tiek motina, tiek tėvas, abu domisi bei didžiuojasi jų pasiekimais mokykloje? Kad vaikams svarbu žinoti, kad tiek motina, tiek tėvas noriai ateina į mokykloje organizuojamus renginius, palaiko vaiką, skatina jį? Taip pat, reikalui esant, dalyvauja iškilusių problemų sprendime?Ar sutinkate, kad tai naudinga ir reikalinga vaiko vystymuisi ir auklėjimui?
• Ar esate tos nuomonės, kad tėvas neturi kištis į mokyklos reikalus? Kad tėvas tam visai netinka? Kad tik jūs geriausiai žinote, kaip su mokykliniais vaiko reikalais apsieiti?
• Ar jūs laikotės nuomonės, kad jei vaikas pas jus gyvena ir nuo jūsų priklausomas yra, tai vaiko tėvas iš vis neturi jokios teisės „kišti savo nosies“ į mokyklos reikalus?
• Ar badote aktyviai ir fanatiškai uždrausti tėvui dalyvauti jūsų bendrų vaikų mokykliniame gyvenime? Prašote savo advokatą, kad surašytų kokį raštą, neleidžiantį tėvui prisiartinti prie mokyklos? Ar prašote ir reikalaujate mokytojų nesuteikti jokių žinių apie vaiko rezultatus mokykloje? Beje, tam, kad tikslą pasiektumėt, pameluojate apie tėvą kokių tai nebūtų baisių dalykų?
• Jūs manote, kad tik jūs viena turite teisę į ryšius su vaiko mokytojais ir mokykla?
• Ar bandote tėvui sutrukdyti dalyvauti bendruose mokyklos renginiuose, nes „jums nepatinka, kai jis irgi dalyvauja“ arba, kad “ jūs nenorite jo matyti ar būti ten, kur ir jūs“?
• Ar tokie jūsų pareiškimai turi kokį ryšį su paties mokyklinio renginio esme? Ar jūs manote, kad jūsų bendrų vaikų vystymuisi yra gerai, kad tėvas nedalyvauja renginiuose ir nežino, kaip vaikams sekasi? Ar nepagalvojate, kad vaikams malonu gauti pagyrimą ir paskatinimą iš tėvo? Kad jie su tėvu gali pakalbėti apie ,mokyklinius pasiekimus, rūpesčius ir problemas? Ar pagalvojote, kad toks tėvo dalyvavimas skatina vaikų pasitikejimą savo jėgomis, dabar ir ateityje?
Kiti klausimai
• Ar jūs, kaip motina, norite pradėti visiškai naują gyvenimą ir vaiko tėva pašalinti ne tik iš savo, bet ir iš vaiko gyvenimo?
• Ar jūs manote, kad jūs esate geresnis, galintis daugiau pasiekti žmogus nei vaiko tėvas? Ir todėl vaiko tėvas turi „išnykti“iš judviejų vaiko gyvenimo?
• Ar jūs norite daugiau turto ar pinigų iš vaiko tėvo išreikalauti ir dėl to galimybę tėvui bendrauti su vaiku, o taip pat ir vaiką, naudojate kaip derybų įrankį?
• Jūs nekenčiate vaiko tėvo ir tam savo jausmui išreiksti naudojate bendrą judviejų vaiką, kaip kovos įrankį?
• Ar jūs esate tokia savanaudiška egoiste ir labai pavydi, kad manote, kad vaiko meilė negali būti nė su kuo dalijama, kad vaikas privalo ją skirti tik jums ir jokiu būdu ne tėvui?
• Ar jūs pavydite, jei matote, kad tėvas dovanoja vaikui dovanėles, o jums ne?
• Ar jūs, kaip motina, turite problemų dėl savo asmeninių kontaktų ir ryšių su kitais asmenimis? Ar jūs pajėgi palaikyti ir išlaikyti tuos ryšius? Ar ryšys su vaiko tėvu, kaip jūsų buvusiu vyru ar partneriu, yra jums problematiškas? Ar yra čia kuo dėtas vaiko bendravimas su tėvu?
• Ar jūs labai nusivylus gyvenimu su vaiko tėvu ir dėl to nusprendėte, kad tėvas nenusipelnė tos laimės, kaip bendravimas su savo vaiku?
• Ar jus remia kitos tokios įpykusios vienišos motinos, (galimai jūsų pačios motina), skatindamos trukdyti vaiko bendravimą su tėvu?
• Ar jums atrodo, kad tėvas per trumpą pasimatymų laiką vaikui gali skirti daugiau dėmesio ir jį labiau palepinti, nei jūs (kad ir norėtumet, bet nėra kaip)? Ar jaučiatės dėl to pralaimėtoja ir bijote, kad jūs nepajėgi konkuruoti su tėvu ir dėl to vaikas ims vertinti tėvą labiau, nei jus?
• Ar vaikas yra jums vienintele būtybė, kurią jūs galite kontroliuoti ir valdyti? Dėl to jums malonu, kad galite pademonstruoti savo valdžią vaikui, bet nepagalvojate, kad tai ne tik nesiderina su vaiko interesais, bet jiems kenkia?
• Gal jūs dar turite neišblėsusių jausmų vaiko tėvui ir vaikas yra vienintelė likusi galimybė kažkaip tai dar valdyti ar įtakoti jūsų buvusio vyro gyvenimą?
• Ar bandote naują tėvo draugę ar žmoną pažeminti ir griauti tėvo asmeninį gyvenimą manipuliuodama vaiku ir keldama sąlygas, kad tėvas vaiko nematys, nes jis jo nemylys, nes yra, anot jūsų, susiradęs kitą meilę?
• Ar jūs visada svajojote būti vieniša motina ir vaiko tėvą tik išnaudojote, kad nuo jo pastotumėte? Ar jūs, gyvendama su vaiko tėvu, įgijote tiek savrankiškumo, kad dabar, po skyrybų, galite visiškai nuo nieko nepriklausoma susitvarkyti su visomis iškilusiomis dėl vaiko auginimo problemomis?
• Ar jūsų gyvenimo stilius yra visiškai kitoks, nei vaiko tėvo ir todėl jūs norite tėvą visiškai atskirti nuo jūsų bendro vaiko?
• Gal jūs neturite daugiau giminių ir jūsų vaikas – vienintelis, priešingai, nei tėvui? Dėl to jūs jūsų bendrą vaiką kaip šeimą ir giminę laikote?
• Ar jūs, kaip motina, esate emocionaliai priklausoma nuo jūsų bendro vaiko? Ar vaiko draugystė su tėvu ir jo dėmesys jam yra jūsų jaučiamas kaip jūsų nemylėjimas ar net atstūmimas?
• Ar jums, kaip motinai, atrodo, kad jūsų bendras vaikas yra vien tik jūsų nuosavybė ir priklauso vien tik jums? Todėl tėvo norą bendrauti su vaiku, jo pastangas visomis įmanomomis galimybėmis išlaikyti ryši su vaiku suprantate, kaip pasikėsinimą į jums vienai priklausantį daiktą, net baisiau – bijote jo netekti?
• Ar nauja vaiko tėvo draugę/žmoną matote kaip pavojų, kaip moterį, kuri gali pakeisti vaiko motiną, t.y. jus? Ir dėl to bandote užkirsti kelią bendravimui tarp tėvo ir jūsų bendro vaiko?
• Ar jūs turite naują gyvenimo draugą/vyrą ir norite, kad jis pakeistų vaiko tėvą ir vienintelis vaiko būtų juo vadinamas? Ir dėl to tikrą vaiko tėva bandote išstumti iš vaiko gyvenimo?
• Ar jūs, kaip motina, bijote, kad jūsų vaikas gali jus palikti ir išeiti pas tėvą?
• Gal jūs bendro jūsų vaiko tėvą bandote pašalinti iš vaiko ir savo gyvenimo, norėdama savo naujam draugui/vyrui įrodyti, kad tik jis yra vienintelis vyras jūsų gyvenime?
• Ar šeima, kurioje jūs užaugote, taip pat buvo iširusi ir jūs buvote užauginta motinos be tėvo? Jums sunku išlaikyti ilgesnį pastovų ryšį su žmonėmis? Dėl to jūs kartojate elgesio modelį, kokį matėte savo šeimoje, t.y. stengiatės pašalinti vaiko tėvą iš vaiko gyvenimo, nes taip jūs pati gyvenote ir užaugote ir tai, jūsų manymu, normalu?
• Jūs nenorite, kad apie jūsų gyvenimą ir naujus vyrus per vaiką sužinotų vaiko tėvas? Norėdama to išvengti jūs stengiatės sutrukdyti vaiko ir jo tėvo bendravimą?
• Ar jūs, norėdama savo nenusisekusį gyvenimą su vaiko tėvu „pamiršti“, siekiate tai padaryti visiškai ištrindama tėvą iš vaiko gyvenimo ir nutraukdama visus ryšius tarp jo ir jūsų bendro vaiko?
Jei jūs save pažinote šiose situacijose yra tik du atvejai, kodėl jūs taip elgiatės:
1. Jums pačiai reikia psichologinės pagalbos, nes jūs nesusitvarkote su jus užvaldžiusiais neigiamais jausmais: pavydu, pykčiu, kerštu, egoizmu. Meilės vaikui tarp jų nėra, nes tai, ka jūs darote, jokiu būdų nėra iš meilės vaikui.
2. Jūs tai darote beširdiškai ir nesusimąstydama, norėdama įgelti ir įskaudinti vaikų tėvą. Tuomet jus reikia bausti pagal galiojančius įstatymus, nes bausdama vaikų tėvą jūs morališkai žlugdote savo vaikus, auginate juos amoraliais ir nelaimingais.
Jei jūs protinga, tad atvirai atsakiusi ir pati sau pripažinusi, kad aprašytos situacijos jums tinka, nedelsdama susimastysite ir savo tokį neatsakingą elgesį keisite kitu, labiau tinkančiu subrendusiai asmenybei.
Paruošta pagal:
1. Richard A.Gardner, The Parental Alienation Syndrome, Cresskill, 1992/1998
2. Zander, van Altena, Theunissen: Het ouderverstotingssyndroom in de Nederlandse context, Assen, 1999
3. Medžiaga iš PAS simpoziumo Belgijoje 2007-02-13.