Įdomus VšĮ biuro “Pactum” vadovės Odetos Intės pranešimas “Vaiko interesai – principas, teisė, procesas, pristatytas konferencijoje “Geriausi vaiko interesai: samprata, istorija ir perspektyvos”. O.Intės pranešimą galite išklausyti čia:
Taip pat domiuosiu vaiko interesų tema, neretai tenka bendrauti su tėvais, o kartais ir suaugusiais vaikais, kurie išgyveno tėvų skyrybų procesą, todėl noriu pridėti keletą pastabų dėl pranešimo, pristatyto konferencijos metu:
Konferencijoje buvo minima tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, kurie numato vaiko teises, besikartojantys tėvų konfliktai, vaiko interesų įgyvendinimo rizikos t. y. neapibrėžtumas, subjektyvumo rizika, galimybė manipuliuoti, specialistų kompetencijos ir jų situacijų vertinimai, sprendimų priėmimai, vaiko nuomonės išklausymas.
Buvo pabrėžiama vaiko nuomonės svarba, konsultavimasis su vaiku, tačiau būtent minimuose „tėvų konfliktuose“ konsultavimasis su vaiku ir gali sukurti vieną iš tėvų minėtą manipuliavimo riziką.
Man asmeniškai labai patinka psichoterapeutės Karen Woodall, turinčios 25 metų patirtį dirbant su tėvais ir vaikais, kuriuos paveikė šeimos išsiskyrimas išvados, kad „vaiko teisė būti išklausytam, įtvirtinta ir taikoma Jungtinių Tautų vaiko teisių 12 straipsnyje, gali būti žalinga tėvų skyrybų ir gyvenimo skyriumi vaikams savaime. Vaikams tėvų skyrybų ir jų gyvenimo skyriumi 12 straipsnis sukuria naštą, kaip niekas kitas. Našta, kuri jiems perduodama tuo metu, kai jiems labiausiai reikia abiejų tėvų“.
Jau praėjusiais 2023 metais išleistas „vaiko nuomonės išklausymo metodinis vadovas“, kuris mano nuomone tikrai geras leidinys, turėtų padėti specialistams identifikuoti galimas rizikas, dėl vaikams daromo vieno iš tėvų poveikio, tačiau kol kas man asmeniškai yra išgirsti tik pavieniai atvejai, kai specialistai atsižvelgia į minėto leidinio rekomendacijas.
Turiu ne vieną jau suaugusį draugą, draugę, kurių tėvai išsiskyrę. Jie liudija, kad blogai jautėsi, kai jiems reikėdavo bendrauti su skyriumi gyvenančiais tėvais. Kai kurie net ir nutraukę ryšius su vienu iš tėvų, ne dėl to, kad tėvai buvo blogi, o nenorint įskaudint kartu gyvenančio tėvo. Iki šios dienos, kai kurie jų gyvena su savo sąžinės graužatimi.
Sutiktina su gerb. Odeta, kad specialistams dirbantiems su vaikais iššūkių netrūksta. Dar neseniai visuomenę sukrėtęs video, kai VT specialistai grubiai plėšia klykiantį vaiką iš motinos, o vėliau patys VT specialistai dalyvauja su vaiko tėčiu laidose ir kaltina vaiko motiną, nelabai norint pripažinti savo subjektyvumo rizikos vertinimo klaidų. Šiuo metu man žinoma, kad vaikas neva „nenori“ bendrauti su motina, tai dabar pagal VT reiškia reiktų taip vaiką paimti ir iš tėvo? Taip pat amžiną atilsį Agnės Jegelavičiūtės mama jau 10 mėnesių negali bendrauti su savo vieninteliu anūku. Klausimai, ar specialistai taip atsižvelgia į vaiko interesus, vertina dabartines vaikų situacijas jų ateities perspektyvoje?
Todėl linkiu šiais 2024 metais specialistams, kurie dirba su vaikais, vertina jų situacijas, priima sprendimus, objektyvumo, ypatingai vaikų nuteikinėjimo situacijose identifikuoti manipuliavimą vaiko teisėmis ir interesais, (kurios pažymėtos „vaiko nuomonės išklausymo vadove“), siekiant, kad vaiko teisės ir interesai neliktų tik skambios frazės.
Teksto autorė Gintarė Krivonytė