Sveiki, Nuo jūsų asociacijos atsiradimo ilgą laiką buvau pasyvus stebėtojas . Negalėjau ir neturėjau noro įsitraukti į aktyvią veiklą, nes, po išsiskyrimo ir patirto totalaus bankroto, mano gyvenimas pasisuko tokia linkme, kokios niekad nebūčiau įsivaizdavęs. Blaškymasis ir mėtymasis, bandant išgyventi, nesuteikė man optimizmo ir tikėjimo savimi bei ateitimi. Šiai dienai, po visų išbandymų, bandau atsitiesti, tvirtai atsistoti ant kojų. Turiu ir suvokimą, kodėl vyksta tokie dalykai, kai yra manipuliuojama vaikais, nepasidalinama, draudžiama ar sąmoningai/nesąmoningai trukdoma vienai ar kitai pusei atsitiesti ir laisvai bendrauti su vaikais. Bėda slypi žmonių sąmoningumo stokoje, neretai atsispiriant į standartinius įstatymus, kas patapo norma, ir retai kada viena ar kita pusė yra sąžininga visų pirma prieš patį save. Visų pirma -tai klaidingas meilės suvokimas. Nes bet kokia meilė negali būti griaunanti. Antra, tai nuoskaudos ar negebėjimas atleisti, ar paleisti. Taigi, dauguma tokių situacijų kyla iš tamsos, kuri apraizgo žmonių širdis ir protus, dėl ko ir kyla tokie absurdiški konfliktai. Norint kažką pakeisti, pirmiausia turi būti visiškas išsikalbėjimas tarp abiejų vaikais nepasidalijančių pusių. Ne advokato draugijoje, o psichologo ar kažko panašaus, padedant žmonėms suvokti ir pamatyti konflikto priežastis ir leisti suvokti svarbų dalyką, jog vaikai nėra mūsų nuosavybės, mes tik atsakingi už juos ir jokiais būdais negalima riboti ar apsunkinti bendravimo su artimaisiais. Nekalbėsiu apie vienos, ar kitos pusės jausmus, kurie puikiai suprantami, nors mano protu nesuvokiami. Svarbiausia vaiko jausmai. Tai turi išliekamąją vertę, kuri pasireikš vaikams užaugus. Todėl labai svarbu suvokti vaiką, kaip nepriklausomą individą ir jo vienodą meilę abiems tėvams bei artimiesiems.