Daugelyje Vakarų valstybių tėvų atstūmimas ( sutrumpintai TA) vertinamas kaip viena iš psichologinio smurto prieš vaikus rūšių, vis dar sunkiai atpažįstama ir dar sunkiau stabdoma. Pirmą kartą Lietuvoje apie šią smurto prieš vaikus rūšį buvo prabilta prieš 10 metų.

Tėvų atstūmimas pasireiškia aršių skyrybų atvejais, kai vienas iš tėvų ima savintis vaiką, piktnaudžiaudamas tėvų valdžia sudaro kliūtis skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais arba bendravimą iš vis nutraukia. Tikslui pasiekti naudoja negarbingas priemones: meluoja apie skyrium gyvenantį tėvą, manipuliuoja vaiku ir darbuotojais, atsakingais už bylos sprendimą ir pan. Per ilgesnį laiką vaiko, gyvenančio tokiomis sąlygomis, psichika yra negrįžtamai pažeidžiama. Jam išsivysto tėvų atstūmimo sindromas, specialistų dar įvardinamas kaip prieraišumo bei lojalumo savo tėvams patologija. Vaikas, paveiktas indoktrinacijos būdu vieno iš tėvų, jam intensyviai „plaunant smegenis“, ima šalintis ir net nekęsti kito, skyrium gyvenančio. Vaikas besąlygiškai priima vieną iš tėvų kaip 100% gerą ir tobulą, su juo susitapatina, o antrąjį iš tėvų mato išimtinai blogu ir net pavojingu. Taip pat jo bijo. Panaršę šioje svetainėje bei internete, rasite detalizuotą tėvų atstūmimo bei tėvų atstūmimo sindromo aprašymą.

Kaip žinome, LR Seimas 2017 m. vasario mėn.14 d. priėmė pataisas, kuriomis uždraustas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Įstatymo pakeitimais apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra.
Šalia to, LT Civilinis Kodeksas yra įteisinęs šeimos ryšių tarp vaikų ir jų skyrium gyvenančių tėvų netrukdomą tęstinumą po skyrybų. Nežiūrint teisinio reguliavimo, vis tik vaikų tėvų atstūmimo programavimo problema išlieka.

Kadangi Lietuvoje kol kas nėra atlikta jokių tyrimų tėvų atstūmimo problemos mastui ir rimtumui nustatyti, galima daryti prielaidą, jog šios problemos sprendimas yra paviršutiniškas ir nepakankamai profesionalus. Kaip rodo man žinomi praktiniai pavyzdžiai, net , atpažinus vaiko psichologinio žalojimo požymius kaip tėvų atstūmimo programavimo pasekmę, su konkrečiu atveju susidūrę specialistai dažnai nežino, kaip situaciją spręsti.
Tėvų ( dažniausiai motinų), kurie aršių skyrybų metu piktnaudžiauja tėvų valdžia vaikams nebaudžiamumas ir nuolaidžiavimas jiems – dar viena labai dažnai stebima priežastis, del ko vaikų žalojimas nebūna sustabdomas. Šalia dažnai pasitaikančio nuolaidžiavimo motinoms, vyrai skundžiasi patiriama galima diskriminacija lyties pagrindu ir kartais net seksizmu.

Vakarų valstybės įvardina tėvų atstūmimą ne vien kaip vaikų psichologinį žalojimą, bet taip pat kaip smurtą artimoje aplinkoje. Vieno iš buvusių sutuoktinių smurtu prieš antrąjį ir jo giminę, ne tik stebint vaikams, bet taip pat juos įtraukiant į procesą. Tėvų atstūmimas apima kur kas didesnį skaičių dėl to kenčiančių žmonių, nei vaikai ir vienas iš buvusių sutuoktinių. Neveltui kai kuriose šalyse tėvų atstūmimas įvardinamas kaip užslėpta epidemija.

Kasmet balandžio 25-ąją pasaulio visuomenė skatinama atkreipti dėmesį į tėvų atstūmimo sukeliamas problemas, pažinti tėvų atstūmimą, jį pripažinti bei suvaldyti. Lietuvai tas taip pat aktualu. Nes vaikystė išgyvenama tik vieną kartą. Mūsų visų atsakomybė ir pareiga, kad kiekvienas vaikas , net ir išsiskyrusių tėvų, jaustųsi mylimas ir laimingas.

B. van der Weg – Bražiūnienė

2018