Aš jau 3 metai bylinėjuosi su buvusia žmona dėl mano bedravimo su mūsų sūnumi sąlygų ir jau 3 metai kai aš kas antrą penktadienį iš Londono tiesiai iš darbo skrendu į Rygą. Ten nuomojuos automobilį ,važiuoju pas tėvus į Lietuvą. Išmiegu likusias 5 valandas ir tada tėtis veža mane i Kauną. Pasiimame mano sūnų ( jei pasiseka) , grįžtame į mano tėvų namus. Daug žaidžiame, sūnus išmiega pas mus, tada vėl žaidžiame, važiuojame į baseinus , kirptis plaukučius ir pan. Sekmadienį vakarop išvežame sūnų atgal pas jo mamą į Kauną. Grįžtam su tėvuku i jo namus, išmiegu ir vėl i Rygą. Iškrendu į Londoną ir tiesiai į darbą į popietinę pamainą. Kaip matote, turiu įdėti daug pastangų, kad išlaikyti savo ryšį su sūnumi. Suprasdamas, jog 3 metų vaikui labai svarbu nuolatinis ir nenutrūkstamas bendravimas tam, kad tarp mudviejų susiformuotų natūralus prieraišumas, labai stengiuosi padaryti viską, kad mūsų ryšiai nenutrūktų. Bet, deja, mano pastangos dažnai būna sugriaunamos dėl sūnaus mamos veiksmų. Jei vėluoju parvežti vaiką kokį 15 minučių, pasipila grasinimai policija. Jei kiek anksčiau grįžtame – tai pasipila priekaištai, kad man vaikas nesvarbu, nes per anksti jį grąžinu…” Standartinės frazės – “vaikas nenori pas tave būti, verkia”, vaikas verkia, kad vėlavai parvežti, vaikas verkia, nes parvežei per anksti …. ” Viskas, ką ir kaip darau – negerai ir, vaikui girdint, susilaukiu komentarų: tai jis per daug sušilęs, tai jis kažkoks apatiškas ir, matomai, kažkuo prigirdytas… Žodziu, reikia geležinės kantrybės, kad neįsivelti į provokuojamus kivirčus. Fimuoju viską kai pasiimu sūnų nes jau vien praeitą sausį vaiko mama yra parašiusi 3 pareškimus policijai ir visi 3 manau yra nutraukti nes negavau šaukimo i teismą. Užvakar gavau eilinę pažymą jog vaikui vėl „namų režimas”. Vėl teks su antstoliu važiuoti i pasimatymą su sūnumi, kartu pasiimant ir gydytoją, kuris sutiko pakonsultuoti vaiką ir nustatyti jo ligos sunkumo laipsnį ir ar vaikas iš tikro serga , nes vakar Skype pokalbio metu , vaikas atrodė linksmas ir sveikas bei prašė ” tėti, jau dabar atskrisk. ” … Bet vaiko mama atsisakė gydytojui leisti pamatyti vaiką… Labai apmaudu, kad dar daug žmonių nesuvokia, kaip sunku yra tėvų atstūmimo atvejais, kaip trūksta žinių ir supratimo apie piktavališkai nusiteikusių mamų manipuliacijas. Aš pasiruošęs kovoti už savo sūnų tiek, kiek reikės. Nes aš matau, kaip mano sūnus džiaugiasi, vėl mane išvydęs. Dėl to verta stengtis.
