Akivaizdu, kad jei niekas nesustabdys tėvų atstūmimo proceso, vaiko ryšys su atstumiamu tėvu/motina nutrūks. Vaiko ryšiai su tokiu tėvu/motina bus atšiaurūs. Abejotina, ar augdamas, vaikas be psichologo pagalbos kada nors supras, kas iš tiesų įvyko. Vaikas negalės gauti naudos, bendraudamas su atskirai gyvenančiu tėvu/motina ir to, kuo jis galėtų praturtinti vaiko gyvenimą.
Vaiko atitolinimas nuo tėvo pažengia dar labiau, kai atstūmimo procesą skatinanti pusė naudojasi vaiku, kaip asmeniniu terapeutu. Vaikui labai detaliai papasakojama apie tai, kokios neigiamos patirties ar neigiamų jausmų teko išgyventi dėl atstumiamo tėvo kaltės. Vaikas, kuris yra susitapatinęs su tokiu tėvu/motina dėl to, kad dar nesuvokia savęs kaip asmenybės, o taip pat yra visiškai nuo jo priklausomas, labai lengvai perima tokį neigiamą tėvo/motinos požiūrį. Jis prisiderina prie tokio programuojančio tėvo ar motinos ir jaučiasi, kad turi būti jo/jos gynėju.
Žymi TAS specialistė iš Vokietijos Ursula Kodjoe atliko tyrimą su 436 žmonėmis nuo 17 iki 82 metų amžiaus, kurių ryšys su vienu iš tėvų buvo nutrauktas. Išryškėjo, jog šie žmonės turi rimtų bendravimo problemų, ypač su gyvenimo partneriais. Jie kartoja, kaip tradicija, skyrybas ir santykių griovimą savo šeimose. Savo nesėkmes ir klaidas jie linkę primesti kitiems. Dar išryškėjo ir tai, kad nei vienam iš jų nepasisekė pasiekti patenkinamos karjeros profesinėje srityje.
Profesorius R.A. Gardneris daugiamečių tyrimų pasekoje priėjo išvados, jog vaiko «smegenų plovimas» tikslu sukelti neapykantą vienam iš tėvų ir tuo sukelti vaikui psichologinį sutrikimą – yra vaiko psichologinis žalojimas. Tokio žalojimo pasekmes jis vertino kaip sunkesnes, nei fizinį žalojimą ar net seksualinį išnaudojimą. Vaikai, kurie vaikystėje buvo skriaudžiami, net seksualiai išnaudoti, įveikę fizinį ir dvasinį skausmą vis dėlto išauga psichologiškai sveikais žmonėmis. Tuo tarpu vaiko, kuriam sukeltas TAS, gyvenimas niekada nebegali būti kitoks, nes jo dvasinis pasaulis yra «išprievartautas» labai giliai. Vaikai su TAS sindromu neturi galimybės išmokti teisingo vyro-tėvo ir moters-motinos vaidmens, nes jie neturi to pavyzdžio realybėje. Tėvo vaidmuo būna išstumtas ir sutryptas, o motina pati vaikui demonstruoja ne tokį moters-motinos vaidmenį , koks visuomenėje yra priimtinas kaip sveikas/normalus ir vertinamas.
Vaikams su PAS sindromu yra sutrikęs realybės suvokimas. Tokie vaikai yra programuojami vertinti reiškinius ir įvykius kitaip, nei jiems patiems tai atrodo. Tai sukelia vaikams sumišimą, netikrumo jausmą, nepasitikėjimą savimi, įtarumą, jei kito žmogaus nuomonė nesutampa su programuotojo nuomone. Sutrikęs realybės suvokimas ir dėl to atsirandantys sunkumai yra vienas iš psichozės požymių. Labai dažnai sąryšyje su TAS sindromu, yra minimos paranojos ir kliedesiai, kurie vaikus gali lydėti visą gyvenimą. Kartais vaikai taip neigiamai «įprogramuojami», jog jų elgesys tampa psichopatiškas. Vaikams, kurie atskirai gyvenantį tėvą/motiną mylėjo ir jį gerbė, tačiau po skyrybų antrojo iš tėvų pastangomis šis ryšys buvo nutrauktas, išsivysto depresijos.
Dauguma tokių vaikų susiduria su rimtomis psichiatrinėmis problemomis. Ar jie kada nors suaugs ir suvoks, kas įvyko jų gyvenime? Sunku tikėtis, kad jie kada nors tai suvoks be asmens, kuris atpažintų šį sindromą ir patartų, kaip jo atsikratyti. Vis dėlto, yra pasitaikę išimčių, kai vaikas ir nuo jo atitolintas tėvas/motina vėliau gyvenime vėl susivienijo.
Ilgą laiką vaikui “ plaunant smegenis“, t.y. jį programuojant, jam atsiranda:
• Psichologinių problemų: fobijų, depresijų, agresija, psichosomatinių nusiskundimų.
• Išsivysto nepilnavertiškumo kompleksas, savosios vertės nesuvokimas ar net neturėjimas.
• Prarandamas ryšys su savo asmeninėmis emocijomis ir jausmais (išsivysto vadinamas „zombiškumas“, kai vaikas nebedrįsta prieštarauti ir vykdo nurodymus be jų vertinimo arba nesugeba pats imtis iniciatyvos ir jam nuolat reikalingas „ postūmis“ ). Tai – ne vien tėvų-vaikų santykiuose, bet visose gyvenimo srityse. Nes vaikas neišmokęs pasakyti “ne“ dėl intensyvaus „ smegenų plovimo“ bei iškreipto realybės jam įdiegimo.
• Riboti pasiekimai intelektualinėje srityje (asmeniniai norai ir jausmai sunaikinti programavimo metu, nebėra iniciatyvos pažinimui, kūrybai, ieškojimams bei atradimams).
• Socialinio vystymosi ir kontaktų sutrikimai, kas tolesniame gyvenime tampa neįveikiama kliūtimi, siekiant karjeros, sėkmingai funkcionuojant darbo ar kitame kolektyve. Dėl to TAS vaiko santykiai su kitais yra paviršutiniški ir trumpalaikiai. Draugų ratas labai ribotas. Ypač sudėtingi, sunkūs santykiai su partneriu.
Paskutinių ilgalaikių tyrimų duomenimis, sunkiausiais Tėvų Atstūmimo Sindromo atvejais, vaikams yra diagnozuojami analogiški psichologiniai ar asmenybės sutrikimai pagal DSM – 5, kaip ir jų tėvams – programuotojams:
• 297.3 Shared Psychotic Disorder ( Dalinis psichozinis sutrikimas),arba Folie ‘a Deux
• 297.1 Delusional Disorder (Kliedesiniai sutrikimai )
• 301.0 Paranoid Personality Disorder (Paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas)
• 301.81. Narcisstic Personality Disorder ( Narcistiško tipo asmenybės sutrikimas)
• 301.83. Borderline Personality Disorder (Ribinės asmenybės sutrikimas)
• V61.20 Parent-Child Relational Problem ( Tėvų-Vaikų santykių problemos)
O taip pat ir šie pagal DSM-5, būdingi TAS turintiems vaikams:
• 300.15 Dissociative Disorder NOS ( Disociaciniai sutrikimai)
• 309.21 Separation Anxiety Disorder ( Atskyrimo nerimo sutrikimas)
• 312.9 Disruptive Behavior Disprder NOS ( Elgesio Sutrikimai)
• 309.X Adjustment disorder ( Adaptacijos sutrikimai)
• 313.9 Disorder of Infancy, Childhood, or Adolescence NOS ( Kūdikystės, vaikystės ir suaugusio psichologiniai raidos sutrikimai. )
Šaltiniai:
www.ouderverstoting.nl/artikelen/Aan PAS gerelateerde diagnoses.pdf (1- 7 pus.)
www.f4j.be/ouderverstoting/infopas