Socialinis mokslas ir auklėjimo planai mažiems vaikams

Richard A. Warshak, garsus Amerikos klinikinių ir mokslinių tyrimų psichologas, žinomas tarptautiniu mastu dėl jo atliktų tyrimų bei ekspertizių skyrybų, vaiko globos bei tėvų atstūmimo problematikos srityse, keletos knygų autorius, su mokslinių ir praktinių specialistų, išvardintų priede, pritarimu, paruošė šį konsensusą.

Santrauka

Išvados ir rekomendacijos

Šiame straipsnyje sprendžiami du svarbiausi klausimai: pirma, ar mažamečiai vaikai turėtų būti prižiūrimi pagrinde vieno iš tėvų ir kokia apimtimi, ar geriau būtų, kad vaikų priežiūros laikas būtų dalinamas tarp abiejų tėvų maždaug tolygiai. Antra, ar mažesni kaip 4 metų vaikai turėtų miegoti tuose pačiuose namuose kiekvieną naktį, ar jiems geriau būtų nakvoti kiekvieno iš tėvų namuose. Nuomonių apie lygiavertę tėvystę (angl – shared parenting) skirtumai dažniausiai pasireiškia nesutarimu, ar leidžiant vaikui daugiau laiko praleisti su savo tėčiais, siekiant sustiprinti tėčio-vaiko ryšį, nekyla pavojus susilpninti mamos-vaiko ryšį. Nuogastaujama, kad vaikui praleidžiant daug laiko be mamos, ar nakvojant ne su mama, stengiantis užtikrinti labai tvirtą vaiko ryšį su abiem tėvais, gali baigtis tuo, kad vaiko ryšys su abiem tėvais bus labai silpnas. Tyrimai paneigė, kad toks pavojus kyla vyresniems vaikams, kai nustatyta lygiavertė tėvystė (angl. – shared custody) (Fabricius, et al., 2012). Dažnesnis bendravimas su tėčiu vaikams yra labai naudingas ir nekenkia mamos-vaiko ryšiui. Anksčiau apžvelgti vaikų praleidžiamo laiko su tėvais neišsiskyrusiose šeimose tyrimų rezultatai rodo, kad kūdikiai JAV vidutiniškai praleidžia mažiau nei pusę laiko su mama, ir dar mažiau laiko mama skiria jiems tiesioginį dėmesį. Apjungus šiuos rezultatus su tyrimų darželiuose rezultatais, turėtų būti galutinai atmesti nuogastavimai, kad vaikams ilgesnis atsiskyrimas nuo mamos yra neišvengiamai žalingas.
16-os tyrimų rezultatai, kurių metu buvo tiriami tėvystės planai, iš esmės patvirtina, o ne prieštarauja, kad lygiavertė tėvystė ir nakvynės pas skyriumi gyvenantį tėvą mažiems vaikams yra naudingi. Tačiau dominuojantis studijų rezultatas yra tas, kad nakvynės pas skyriumi gyvenantį tėvą neturi reikšmingų tiesioginių pasekmių trumpuoju stebėjimo periodu. Trijų tyrimų, kurie dažnai cituojami kaip aktyvaus tėvo įtraukimo į mažamečių vaikų auklėjimą bei auginimą neigiamo poveikio įrodymas, gauti rezultatai iš tiesų yra nevienareikšmiški ir tarpusavyje prieštaringi. Taip yra galbūt dėl to, kad buvo panaudota mokslo standartų neatitinkanti metodika. Nepaisant to, trūksta tyrimų, nagrinėjančių ilgalaikes pasekmes, kurie palygintų vaikų, nuo mažens auginamų dviejuose namuose, bendravimo su tėvais ir auklėjimo tvarkas, ir tas trūkumas neleidžia nurimti diskusijoms tarp specialistų bei palieka spragą nuomonėms ir rekomendacijoms, paremtoms hipotezėmis, spekuliacijomis ir šališkumais, o ne moksliniais faktais.
Kol bus atlikta daugiau tyrimų apie tai, kokie yra ilgalaikiai ankstyvoje vaikystėje pasirinkto tėvystės plano padariniai, mes turime remtis ekstrapoliacijomis iš to, kas yra žinoma apie tai, kiek laiko ir kokios priežiūros reikia kūdikiams ir mažiems vaikams. Tyrimai apie vaikus, kuriuos augina skyriumi gyvenantys tėvai, platesniame mokslinių žinių apie optimalų vaiko vystymąsi ir sveikų tėvų-vaikų santykių susiformavimą ir palaikymą kontekste, nustato gaires sprendimus priimantiems ir su jais susijusiems asmenims, tokiems kaip tėvai, mediatoriai, vaiko globos ekspertai, teisininkai ir teisėjai. Platesniame vaikų raidos ir darželių tyrimų, susijusių su tėvystės planais, kontekstete yra atlikta mažai kokybiškų tyrimų, koncentruotų į mažamečius vaikus, kurių tėvai gyvena skyriumi.
Šis dokumentas nėra pirmas konsensusas, skirtas tėvystės planų tyrrimų taikymui praktikoje. Multidisciplininė ekspertų grupė, remiama JAV Nacionalinio vaikų sveikatos ir žmogaus raidos instituto, 1994 metais susitiko įvertinti empirinių duomenų dėl skyrybų ir įvairių bendravimo bei auklėjimo tvarkų poveikio vaikams. Ši grupė pateikė ataskaitą (Lamb, Sternberg ir Thompson, 1997), kurioje buvo nurodyta sekanti išvada dėl mažamečių vaikų auginimo:

Tam, kad palaikyti kokybiškus santykius su savo vaikais, tėvai turi pakankamai daug ir dažnai su jais bendrauti, tačiau bendravimo apimtis laike yra mažiau svarbi, negu jo kokybė. Laiko paskirstymas taip, kad būtų užtikrintas kiekvieno iš tėvų dalyvavimas svarbiuose jų vaikų kasdieninio gyvenimo aspektuose – tame tarpe ėjimo miegoti ir kėlimo ritualuose, važiavime į ir iš mokyklos, užklasinėje ir laisvalaikio veikloje – padėtų skyriumi gyvenantiems tėvams vaidinti psichologiškai svarbų vaidmenį vaikų gyvenime. Siekiant tai įgyvendinti būtina lanksčiai prisitaikyti prie konkretaus vaiko raidos poreikių, asmeninių savybių ir besikeičiančių gyvenimo aplinkybių. (p. 400).

Tarp 1999 ir 2001 metų straipsniai su aukštu citavimo indeksu ėmė prieštarauti gairėms, ribojančioms mažamečių vaikų nakvynes savo tėčių namuose. Viena tokių straipsnių autorių grupė pasisakė už lanksčius, individualiai parengtus tėvystės planus, o ne tvirtas taisykles, kuriomis pritariama arba draudžiama vaikams nakvoti tėčių namuose (Kelly ir Lamb, 2000; Lamb ir Kelly, 2001; Warshak, 2000; Warshak, 2002). Šie autoriai rekomendavo, kad sprendimų priėmėjai atsižvelgtų į vaikų nakvojimo tėčių namuose teikiamą naudą vaiko santykių raidai su abiem tėvais. Šiam požiūriui nepritariantys autoriai pripažino, kad apribojimai šioje srityje galbūt turėtų būti šiek tiek sumažinti, tačiau ir toliau pabrėždavo nakvynių kiekvieno iš tėvų namuose galimą žalą, o ne naudą (Solomon ir Biringen, 2001; Biringen ir kt., 2002). Jie siūlė, kad nakvynės kiekvieno iš tėvų namuose nebūtų draudžiamos ar kontraindikuotinos apskritai, tačiau į jas turėtų būti žiūrima labai atsargiai. Tokiu būdu jie sutiko su nuomone, kad tam tikrais atvejais nakvynės kiekvieno iš tėvų namuose labiausiai atitiktų mažamečių vaikų interesus.
Po 1997 metų konsensuso ataskaitos sekę vėlesni straipsniai apie mažamečių vaikų auginimo planus bei didėjantis skaičius lygiavertės tėvystės (angl. – shared parenting) tyrimų vis labiau pripažino, kad yra svarbu sudaryti sąlygas, užtikrinančias vaikų ryšio su abiem tėvais susiformavimą ir palaikymą (Finley ir Schwartz, 2010; Schwartz ir Finley, 2010). Per dešimt metų, nuo 2001-ųjų iki 2011-ųjų, psichinės sveikatos specialistai, teismai ir kūdikių bei mažamečių vaikų tėvai vis labiau pritarė mažamečių vaikų nakvynėms pas skyriumi gyvenančius tėvus. Nepaisant specialistų, propaguojančių pirminio prieraišumo prie vieno iš tėvų idėją, ir nepritariančių lygiavertės tėvystės (angl. – shared parenting) taikymui mažamečiams vaikams, o taip pat kartais bandomų atgaivinti 20-ojo amžiaus ribojimų nakvynėms, jei neįrodoma jų nauda taip vadinamam designuotam pirminiam vaiko prižiūrėtojui (e.g., McIntosh, 2011), dėl aukščiau aptartų priežasčių manome, kad tokios idėjos yra klaidinančios ir nesiderina su įrodymais pagrįstu požiūriu į tėvystės planus. Tyrimų rezultatai, publikuoti po 1997 metų konsensuso, patvirtina jo išvadas (Adamsons ir Johnson, 2013; Nielsen, 2013a, 2013b; Sarkadi, Kristiansson, Oberklaid, ir Bremberg, 2007).
Tačiau mes pripažįstame, kad dėl tyrimų skaičiaus ir kokybės trūkumo daug kas lieka neišaiškinta, dėl to išvados, kuriomis remiantis būtų galima priimti sprendimus dėl vaiko priežiūros tvarkos, turėtų būti kuklios. Turint omenyje šį įspėjimą, šiam dokumentui pritariantys specialistai sutinka, kad žemiau nurodytos išvados ir rekomendacijos yra pagrįstos dabartine moksline literatūra. Mes pripažįstame, kad įvairūs faktoriai, tokie kaip kultūriniai ir politiniai, turi įtakos visuomenėje priimtinai vaikų priežiūros tvarkai. Jei sprendimais, susijusiais su vaikų priežiūros tvarka, norima atitikti ir mokslo apie vaikų raidą žinias, įstatymų leidėjai ir sprendimus priimantys specialistai turėtų suteikti reikšmingą svorį šiame straipsnyje esančiai analizei.

1. Kaip tai yra skatinama, kad abu tėvai lygiavertiškai dalintųsi vaiko priežiūra neišsiskyrusiose šeimose, mūsų manymu, socialinių mokslų, tyrusių tėvų-vaikų santykių pilnavertiškumą ir ilgalaikę sveikų tėvų-vaikų santykių naudą vaikams, sukaupti įrodymai patvirtina, jog turėtų būti įprasta taikyti lygiavertės tėvystės (angl. – shared parenting) modelį visų amžių vaikams, įskaitant mažamečius vaikus. Pripažįstame, kad yra tokių tėvų ir situacijų, kada lygiavertė tėvystė būtų netinkama, pvz. esant žemiau, 7 punkte, nurodytoms situacijoms.

2. Mažamečių vaikų interesus labiausiai atitinka situacija, kai du adekvatūs tėvai laikosi tėvystės plano, užtikrinančio vaikams subalansuotą ir reikšmingą kontaktą su kiekvienu iš tėvų, vengiant vieningo visoms šeimoms šablono, paskirstančio laiką su vaiku tarp tėvų

3. Šiame dokumente aptartų tyrimų rezultatai paprastai teikia pirmenybę tokiems tėvystės planams, kurie paskirsto mažamečių vaikų laiką su kiekvienu iš tėvų vienodesnėmis dalimis. Vaiko raidos teorija ir duomenys rodo, kad paprastai kūdikiai prisiriša prie kiekvieno iš tėvų, ir kad vienam iš tėvų ilgą laiką nedalyvaujant vaiko gyvenime, tas ryšys nukenčia. Tyrimų apie neišsiskyrusiose šeimose auginamus vaikus duomenys, kaip ir darželių tyrimų duomenys, rodo, kad jei vaikai praleidžia bent pusę laiko su vienu iš tėvų, to su kaupu pakanka vaiko interesams patenkinti. Taigi, siekiant kiek įmanoma padidinti vaiko galimybes sukurti gerus ir tvirtus santykius su abiem iš tėvų, skatiname abu tėvus kiek įmanoma daugiau laiko praleisti su savo vaikais. Tėvams visiškai nereikia nerimauti, jei jie dalinasi laiką, praleidžiamą su vaikais, pusiau, iki 50/50 procentų dalimis, jei tik tai techniškai įmanoma suderinti su tėvų užimtumu.

4. Atlikti tyrimai apie vaikų nakvojimo tėčio namuose įtaką pirmenybę teikia tam, kad kiekvienas iš tėvų turėtų rūpintis mažesniais nei 4 metų amžiaus vaikais ir naktimis, o ne tam, kad vaikai nakvotų tik tuose pačiuose namuose. Mes manome, kad teoriniai bei praktiniai argumentai, pritariantys vaikų nakvynėms pas kiekvieną iš tėvų, yra įtikinamesni, nei nuogastavimai, kad nakvojimas su kiekvienu iš tėvų gali trikdyti vaiko raidą. Norint pritaikyti mažamečių vaikų auklėjimo planą prie tėvų galimybių būtina atsižvelgti į praktinius aspektus. Tokie aspektai neišryškės laboratorinėmis sąlygomis, jie nenustatomi dabartiniuose tyrimuose, tačiau jie akivaizdūs patiems tėvams bei juos konsultuojantiems specialistams, kurie turėtų stengtis sudaryti įgyvendinamus tėvystės planų variantus (Ludolph, 2012). Nakvojimas kiekvieno iš tėvų namuose yra potencialiai paprastesnis logistikos aspektu.
Mažamečių vaikų tėvai, dažniau nei vyresnių vaikų tėvai, yra ankstyvoje savo darbo ar karjeros stadijoje, dėl to jų darbo valandos nėra labai lanksčios, ir jie negali įtakoti savo profesinio užimtumo. Tėvystės programos, nustatančios tėčiui ir vaikams 2-3 kartus per savaitę bendrauti su vaikais po 2 valandas, gali visiškai be reikalo sukelti įtampą jų bendravime. Įsivaizduokite techninius vaiko ir kitų jo reikmenų vežimo pas tėtį, matinimo, pagalbos pratinantis prie naujos aplinkos aspektus. Jei vaikas turi būti grąžintas po 2 valandų, nelieka laiko tėčiui ir vaikams pabendrauti laisvai, atsipalaidavusiems. Vaiko nakvynės tėčio namuose sumažintų įtampą, kylančią dėl poreikio skubiai vaiką grąžinti, tuo potencialiai pagerindamos ir vaiko, ir tėčio pasitenkinimą bendravimu bei jo kokybę. Nakvojimai pas tėtį leidžia vaikui apsiprasti su tėvo namais ir, reguliariai nakvojančiam pas tėtį vaikui, tėčio namai tampa labiau pažįstami nei tuo atveju, kai vaikas praleidžia tėvo namuose tik 1 valandos intervalus (neskaitant laiko pervežimui ir pasirengimui kelionei). Fizinės vietos, kuriose tėvas bendrauja su savo vaiku, turi įtakos bendravimo tipui ir pobūdžiui, o taip pat įtakoja tėčio kaip tėvo identitetą (Marsiglio, Roy ir Fox, 2005). Vaikui nakvojant tėčio namuose, padaugėja galimybių tėčiui dalyvauti tarpusavio ryšį su vaiku didinančioje veikloje, tokioje, kaip pasiruošimo miegui ritualai, vaiko raminimas jam prabudus naktį. Dar vienas nakvojimo tėčio namuose privalumų yra tai, kad tėtis ryte gali nuvežti vaiką į darželį. Tokiu būdu vaikas išvengia įtampos, kuri gali kilti tėvams tiesiogiai susitikus vienam su kitu.
Nepaisant visko, kadangi egzistuoja keletas tyrimų, nors ir neišsamių, kurių rezultatai teigia, kad nakvynės pas tėčius neduoda jokios tiesioginės naudos, ar kai kuriais izoliuotais aspektais netgi yra žalingos, mes kol kas susilaikome nuo išvadų, kad dabartinis mokslo įrodymų lygmuo yra pakankamas visuotinės ar legaliai preziumuojamos nakvynių tvarkos nustatymui. Kadangi yra daugybė tyrimų, dokumentavusių nevedusių ar skyriumi gyvenančių tėčių-vaikų ryšio pažeidžiamumą, o taip pat tyrimų, kurių metu buvo nustatyta, kad nakvojimas tėčio namuose yra tėčio-vaiko ryšį saugantis veiksnys, susijęs su didesniu tėvo įsitraukimu į vaiko priežiūrą ir mažesne tikimybe, kad tėtis nedalyvaus vaiko gyvenime, ir kadangi nėra studijų, patvirtinančių, kad teigiami ir neigiami nakvynių pas tėčius aspektai kelia suminę žalą, sprendimus priimantys specialistai turėtų suvokti, kad atimant mažamečiams vaikams galimybę nakvoti tėčio namuose gali būti padaryta žala besiformuojančiam vaiko-tėčio ryšiui.

5. Tėvystės planai, pagal kuriuos vaikai gali susitikti su vienu iš tėvų ne daugiau kaip šešias dienas per mėnesį ir pagal kuriuos vaikai turi sekančio susitikimo laukti ilgiau nei savaitę, apsunkina vaikų-tėvų santykius. Tokie riboti susitikimo planai iš esmės kelia pavojų vaikų-tėvų tarpusavio ryšiui. Tokiu atveju vaikai neturi galimybės sukurti tokių santykių ir bendravimo, kokio dauguma vaikų norėtų. Mokslinių tyrimų rezultatai pritaria tam, kas vis dažniau įtvirtinama ir įstatymuose bei teismų sprendimuose – siekiama, kad vaikai praleistų kuo daugiau laiko su kiekvienu iš tėvų. Mažamečiams vaikams tai gali būti ypač svarbu, kadangi tuo metu klojamas pamatas jų bendravimui su tėčiais, ir formuojasi santykių tvarumas. Vietoj to, kad būtų daromos kliūtys tėčių bendravimui su savo vaikais, visuomenė turėtų skatinti tėčius kuo produktyviau ir betarpiškiau dalyvauti savo vaikų gyvenime. Kalbant plačiau, įvairios suinteresuotos šalys turi bendradarbiaudamos sukurti platų socialinių iniciatyvų spektrą, įskaitant visuomenės politiką bei psichologines edukacines programas, kurios padėtų tėčiams ir mažamečiams vaikams formuoti sveikus ryšius (Cowan, Cowan, Pruett, Pruett ir Wong, 2009; Marsiglio ir Roy, 2012).

6. Nėra jokių įrodymų, kurie rodytų, kad iki kažkokio amžiaus reikėtų atidėti reguliarų ir dažną kiekvieno iš tėvų įsijungimą į kūdikių ir mažamečių vaikų gyvenimą, įskaitant nakvojimą kiekvieno iš tėvų namuose. Vaiko prieraišumo prie kiekvieno iš tėvų puoselėjimas yra labai svarbus aspektas, į kurį būtina atsižvelgti parenkant tėvystės planus. Tikimybę, kad prieraišumas bus palaikomas, maksimaliai didina laiko tarp bendravimo su kiekvienu iš tėvų trumpinimas ir pakankamo laiko kiekio kiekvieno iš tėvų bendravimui su vaiku nustatymas. Tokia tvarka suteikia galimybę kiekvienam iš tėvų įsisavinti vaiko individualius poreikius ir nušlifuoti vaikų auklėjimo įgūdžius, tinkamiausius kiekvienam vaiko raidos periodui. Optimalus dažnumas ir laiko trukmė, kurį vaikas turėtų praleisti su kiekvienu iš tėvų, priklauso nuo kelių veiksnių, tokių kaip vaiko amžius ir tėvų gyvenimo aplinkybės, motyvacija bei gebėjimas pasirūpinti vaiku. Kiti svarbūs aspektai yra vaiko individualus santykis su kiekvienu iš tėvų praeityje bei vaiko patirtis būnant prižiūrimam kiekvieno iš tėvų. Bet kuriuo atveju, kai norima puoselėti tėvų-vaikų santykius, tėvystės planas turi būti sudarytas atsižvelgiant į vaiko poreikius, pritaikant susitikimų dažnumą, trukmę ir struktūrą.

7. Mūsų pateiktomis rekomendacijomis siūloma vadovautis esant įprastoms aplinkybėms, daugumai vaikų ir daugumai tėvų. Kadangi egzistuoja tėvai, neturintys esminių tėvystės įgūdžių, pavyzdžiui, kurie neprižiūri savo vaikų ar smurtauja prieš juos, tokie, nuo kurių reikėtų apsaugoti ir atskirti vaikus net jei tėvai būtų neišsiskyrę, mūsų siūloma tvarka neturi būti taikoma daugeliui iš tėvų vien todėl, kad jie gyvena skyriumi. Mūsų rekomendacijos taikytinos vaikams, kurie jau turi užsimezgusį ryšį su kiekvienu iš tėvų. Jei vaikas turi ryšį tik su vienu iš tėvų, ir niekada nebuvo užmezgęs arba turėjo tik menkavertį ryšį su kitu iš tėvų, planai, reikalingi ryšio užmezgimui, yra skirtingi nuo tų, kurie skirti esamo ryšio stiprinimui ir palaikymui.

Pritarusieji šiam dokumentui, nors visi būdami savo srities aukšto lygio specialistai, neatstovauja visų vaiko raidos ir skyrybų specialistų požiūrio. Mes tikimės, kad reikšmingas dokumentui pritarusių asmenų statusas turėtų sulaukti sprendimus priimančių asmenų pagarbos ir dėmesio. Tačiau mes nemanome, kad visi turėtų priimti mūsų požiūrį vien dėl mūsų, kaip ekspertų, reputacijos. Priešingai, mes esame įsitikinę, kad mūsų analizė atitinka mokslinio pagrįstumo ir patikimumo kriterijus, dėl to ji yra patikima ir gali būti teisėtai taikoma. Mes kviečiame atsiliepti kolegas, teikiančius pirmenybę kitokiam negu mūsų požiūriui, ir tokių atsiliepimų tikimės susilaukti. Tačiau skatiname specialistus, priimančius įstatymus ir sprendimus, būti dėmesingiems atskiriant tikslius ir subalansuotus mokslo žinių šaltinius nuo šališkų tam, kad nebūtų remiamasi izoliuotomis studijomis, kurių taikyti metodai ir gauti rezultatai yra abejotini.
Meltzoff (1998) perspėja: „Tiesmukiškas neteisingų mokslinių tyrimų rezultatų taikymas gali sutrikdyti tos srities pažangą ir kelti grėsmę žmonijos gerovei“ (p. 9). Manome, kad tiesmukiškas neteisingų lygiavertės tėvystės (angl. – shared parenting) tyrimų mažamečiams vaikams taikymas jau sugriovė daugybę tėvų-vaikų santykių. Šiuo dokumentu siekiame ištaisyti mokslo tiesų neteisingą interpretaciją ir tą žalą, kurią ta interpretacija sukelia.

Literatūra

Adamsons, K. & Johnson, S. K. (2013). An updated and expanded meta-analysis of nonresident fathering and child well-being. Journal of Family Psychology, 27(4), 589-599. doi:10.1037/a0033786
Ahrons, C. (1994). The good divorce: Keeping your family together when your marriage comes apart. New York, NY: HarperPerennial.
Altenhofen, S., Biringen, Z., & Mergler, R. (2008). Significant family dynamics related to postdivorce adjustment in parents and children. Journal of Divorce and Remarriage, 49, 25-40. doi:10.1080/10502550801971280
Altenhofen, S., Sutherland, K., & Biringen, Z. (2010). Families experiencing divorce: Age at onset of overnight stays as predictors of child attachment. Journal of Divorce and Remarriage, 51, 141-156. doi:10.1080/10502551003597782
Amato, P. R. (2003). Reconciling divergent perspectives: Judith Wallerstein, quantitative family research, and children of divorce. Family Relations, 52, 332-339. doi:10.1111/j.1741-3729.2003.00332.
Austin, W. G. (2010). Relocation and forensic mental health evaluation in Colorado: Issues involving very young children. In R. M. Smith (Ed.), The role of the child and family investigator and the child’s legal representative in Colorado (pp. C-1–C-23). Denver: Colorado Bar Association.
Austin, W. G., Fieldstone, L., Pruett, M. K. (2013). Bench book for assessing parental gatekeeping in parenting disputes: Understanding the dynamics of gate closing and opening for the best interests of children. Journal of Child Custody, 10, 1–16. doi:10.1080/15379418.2013.778693
Aviezer, O., & Sagi-Schwarz, A. (2008). Attachment and non-maternal care: Towards
contextualizing the quantity versus quality debate. Attachment & Human Development,
10, 275-285. doi: 10.1080/14616730802366699
Bauserman, R. (2002). Child adjustment in joint-custody versus sole-custody arrangements: A meta-analytic review. Journal of Family Psychology, 16, 91–102. doi:10.1037/0893–3200.16.1.91 PMid:11915414
Belsky, J., Burchinal, M., McCartney, K., Vandell, D. L., Clarke-Stewart, K. A., Owen, M. T., & the NICHD Early Child Care Research Network. (2007). Are there long-term effects of early child care? Child Development, 78 (2), 681-701. doi:10.1111/j.1467-8624.2007.01021.x
Berger, L. M., Brown, P. R., Joung, E., Melli, M. S., & Wimer, L. (2008). The stability of child physical placements following divorce: Descriptive evidence from Wisconsin. Journal of Marriage and Family, 70, 273-283. doi:10.1111/j.1741-3737.2008.00480.x
Bernet, W., & Ash, D. R. (2007). Children of divorce: A practical guide for parents, therapists, attorneys, and judges (2nd ed.). Malabar, FL: Krieger Publishing Company.
Biringen, Z., Greve-Spees, J., Howard, W., Leith, D., Tanner, L., Moore, S., . . . Williams, L. (2002). Commentary on Warshak’s “Blanket restrictions: Overnight contact between parents and young children”. Family Court Review, 40, 204-207. doi:10.1111/j.174-1617.2002.tb00831.x
Bowlby, J. (1969). Attachment and loss.Vol.1. Attachment. London, UK: Hogarth.
Braver, S. L., Ellman, I. M, & Fabricius, W. V. (2003). Relocation of children after divorce and children’s best interests: New evidence and legal considerations. Journal of Family Psychology, 17, 206-219.doi:10.1037/0893-3200.17.2.206
Braver, S. L., O’Connell, D. (1998). Divorced dads: Shattering the myths. New York, NY: Tarcher.
Brotsky, M., Steinman, S., & Zemmelman, S. (1991). Joint custody through mediation. In J. Folberg (Ed.), Joint custody and shared parenting (pp. 167-186). NY: Guilford.
Brown, G. L., Mangelsdorf, S. C., & Neff, C. (2012). Father involvement, paternal sensitivity, and father-child attachment security in the first 3 years. Journal of Family Psychology, 26, 421-430. doi:10.1037/a0027836
Brumariu, L. E., & Kerns, K. A. (2010). Parent–child attachment and internalizing symptoms in childhood and adolescence: A review of empirical findings and future directions. Development and Psychopathology, 22, 177–203. doi:10.1017/S0954579409990344
Buchanan, C. M. (2001). Divorce. In J. V. Lerner, R. M. Lerner & J. Finkelstein (Eds.) Adolescence in America: An encyclopedia (pp. 232-235). ABC-CLIO.
Buchanan, C. & Maccoby, E. (1996). Adolescents after divorce. Cambridge, MA: Harvard University.
Cashmore, J., & Parkinson, P. (2011). Parenting arrangements for young children: Messages from research. Australian Journal of Family Law, 25, 236-257.
Cassidy, J. (1994). Emotion regulation: Influences of attachment relationships. In N. A. Fox (Ed.), The development of emotion regulation: Biological and behavioral considerations. Monographs of the Society for Research in Child Development, 59, Serial No. 240.
Cassidy, J. (2008). The nature of the child’s ties. In J. Cassidy & P. R. Shaver (Eds.), Handbook of attachment: Theory, research, and clinical applications (2nd ed.). New York, NY: Guilford Press Publications.
Cohen, L. J., & Campos, J, J. (1974). Father, mother and stranger as elicitors of attachment behaviors in infancy. Developmental Psychology, 10, 146-154.doi:10.1037/h0035559
Committee on Family and Work Policies. (2003). Working families and growing kids: Caring for children and adolescents. Washington, DC: The National Academies Press.
Cowan, P. A., Cowan, C. P., Pruett, M. K., Pruett, K., & Wong, J. J. (2009). Promoting fathers’ engagement with children: Preventive interventions for low-income families. Journal of Marriage and Family, 71, 663-679. doi:10.1111/j.1741-3737.2009.00625.x
Daubert v. Merrell Dow Pharmaceuticals. (1993). 509 U.S.579.
De Wolff, M. S., & van IJzendoorn, M. H. (1997). Sensitivity and attachment: A meta-analysis on parental antecedents of infant attachment. Child Development, 68, 571-591. doi:10.2307 /1132107930663610.2307/11321071997-06053-001
Emery, R. (2004). The truth about children and divorce: Dealing with emotions so you and your children can thrive. New York, NY: Viking/Penguin.
Fabricius, W. V., Braver, S. L., Diaz, P., & Velez, C. E. (2010). Custody and parenting time: Links to family relationships and well-being after divorce. In M. E. Lamb (Ed.), The role of the father in child development (5th ed. pp. 201-240). New York, NY: Wiley.
Fabricius, W. V., Sokol, K. R., Diaz, P. & Braver, S. L. (2012). Parenting time, parent conflict, parent-child relationships, and children’s physical health. In K. Kuehnle & L. Drozd, (Eds.), Parenting plan evaluations: Applied research for the family court (pp.188 – 213. New York, NY: Oxford University Press.
Finley, G. E., & Schwartz, S. J. (2010). The divided world of the child: Divorce and long-term psychosocial adjustment. Family Court Review, 48, 516 – 527. doi:10.1111/j.1744-1617.2010.01326.x
Friedman, M. E. (2004). The so-called high-conflict couple: A closer look. American Journal of Family Therapy, 32, 101-117. doi:10.1080/01926180490424217
Garber, B. D. (2012). Security by association? Mapping attachment theory onto family law practice. Family Court Review, 50, 467-470. doi:10.1111/j.1744-1617.2012.01461.x
George, D., & Mallery, P. (2003). SPSS for Windows step by step: A simple guide and reference. 11.0 update (4th ed.). Boston, MA: Allyn & Bacon.
Goldstein, J., Freud, A., & Solnit, A. J. (1973/1979). Beyond the best interests of the child. New York, NY: FreePress.
Gunnoe, M. L., & Braver, S. L. (2001). The effects of joint legal custody on mothers, fathers, and children, controlling for factors that predispose a sole maternal versus joint legal award. Law & Human Behavior, 25, 25-43. doi:10.1023/A:1005687825155
Hetherington, E. M., & Kelly, J. (2002). For better or for worse: Divorce reconsidered. New York, NY: W. W. Norton. doi:10.2143/INT.8.2.2004434
Johnston, J. R. (2007). Introducing perspectives in family law and social science research. Family Court Review, 45, 15-21. doi:10.1111/j.1744-1617.2007.00125.x
Kaspiew, R., Gray, M., Weston, R., Moloney, L., Hand, K., Qu, L. and the Family Law Evaluation Team. (2009) Evaluation of 2006 family law reforms in Australia. Australian Institute of Family Studies, Sydney.
Kelly, J. B. (2003). Parents with enduring child disputes: Multiple pathways to enduring disputes. Journal of Family Studies, 9, 37-50. doi:10.5172/jfs.9.1.37
Kelly, J. B. (2012). Risk and protective factors associated with child and adolescent adjustment following separation and divorce: Social science applications. In K. Kuehnle & L. Drozd, (Eds.), Parenting plan evaluations: Applied research for the family court. (pp.49-84). New York, NY: Oxford University Press.
Kelly, J. B., & Emery, R. E. (2003). Children’s adjustment following divorce: Risk and resilience perspectives. Family Relations, 52, 352-362. doi:10.1111/j.1741- 3729.2003.00352.x
Kelly, J. B., & Lamb, M. E. (2000). Using child developmental research to make appropriate custody and access decisions for young children. Family and Conciliation Courts Review, 38, 297-311. doi:10.1111/j.174-1617.2000.tb00577.x
Kelly, J. B., & Lamb, M. E. (2003). Developmental issues in relocation cases involving young children: When, whether, and how? Journal of Family Psychology, 17, 193–205. doi: 10.1037/0893-3200.17.2.193.
Kerns, K. A., Tomich, P. L., Aspelmeier, J. E., & Contreras, J. M. (2000). Attachment-based assessments of parent–child relationships in middle childhood. Developmental Psychology, 36, 614–626. doi:10.1037//0012- 1649.36.5.614
Kochanska G. (1997). Mutually responsive orientation between mothers and their young children: Implications for early socialization. Child Development, 68, 94–112. doi:10.2307/1131928
Kochanska, G. & Kim, S. (2013). Early attachment organization with both parents and future behavior problems: From infancy to middle childhood. Child Development, 84, 283-296. doi:10.1111/j.1467-8624.2012.01852.x
Lamb, M. E. (1977a). Father-infant and mother-infant interaction in the first year of life. Child Development, 48, 167-181. doi:10.2307/1128896
Lamb, M. E. (1977b). The development of mother-infant and father-infant attachments in the second year of life. Developmental Psychology, 13, 637-648. doi:10.1037/0012-1649.13.6.637
Lamb, M. E. (2007). The “Approximation Rule”: Another proposed reform that misses the target, Child Development Perspectives, 1, 135–36. doi:10.1111/j.1750-8606.2007.00030.x
Lamb, M. E. (2010b). How do fathers influence child development? Let me count the ways. In M.E. Lamb (Ed.), The role of the father in child development (5th ed. pp.1-26). Hoboken, NJ: Wiley.
Lamb, M. E. (2012a). Critical analysis of research on parenting plans and children’s well-being. In K.Kuehnle & L. Drozd (Eds.), Parenting plan evaluations: Applied research for the family court (pp. 214-246). New York, NY: Oxford University Press.
Lamb, M. E. (2012b). A wasted opportunity to engage with the literature on the implications of attachment research for family court professionals. Family Court Review, 50, 481-485. doi:10.1111/j.1744-1617.2012.01463.x
Lamb, M. E. (Ed.). (2010a). The role of the father in child development (5th ed.). Hoboken NJ: Wiley.
Lamb, M. E., & Kelly, J. B. (2001). Using the empirical literature to guide the development of parenting plans for young children: A rejoinder to Solomon and Biringen. Family Court Review, 39, 365-371. doi:10.1111/j.174-1617.2001.tb00618.x
Lamb, M. E., Sternberg, K. J., & Thompson, R. A. (1997). The effects of divorce and custody arrangements on children’s behavior, development, and adjustment. Family and Conciliation Courts Review, 35(4), 393-404. doi:10.1111/j.174-1617.1997.tb00482.x
Lucassen, N., Van IJzendoorn, M. H., Volling, B. L., Tharner, A., Bakermans-Kranenburg, M. J., Verhulst, F. C., . . . Tiemeier, H. (2011). The association between paternal sensitivity and infant–father attachment security: A meta-analysis of three decades of research. Journal of Family Psychology, 25(6), 986-992. doi:10.1037/a0025855
Ludolph, P. S. (2012). The special issue on attachment: Overreaching theory and data. Family Court Review, 50, 486-495. doi:10.1111/j.1744-1617.2012.01464.x
Ludolph, P. S., & Dale, M. D. (2012). Attachment in child custody: An additive factor, not a determinative one. Family Law Quarterly, 46, 1-40.
Maccoby, E. & Mnookin, R. (1992). Dividing the child. Cambridge, MA: Harvard University Press.
Maccoby, E. E. Buchanan, C. M. Mnookin, R. H. & Dornbusch, S. M. (1993). Postdivorce roles of mothers and fathers in the lives of their children: Families in transition. Journal of Family Psychology, 7, 24-38. doi:10.1037/0893-3200.7.1.24
Main, M., Hesse, E., & Hesse, S. (2011). Attachment theory and research: Overview with suggested applications to child custody. Family Court Review, 49, 426-463. doi:10.1111/j.1744-1617.2011.01383.x
Main, M., & Weston, D. R. (1981). The quality of the toddler’s relationship to mother and to father: Related to conflict behavior and the readiness to establish new relationships. Child Development, 52, 932-940. doi:10.2307/1129097
Marsiglio, W., & Roy, K. (2012). Nurturing dads: Social initiatives for contemporary fatherhood. New York, NY: Russell Sage Foundation.
Marsiglio, W., Roy, K., & Fox, G. L. (Eds.). (2005). Situated fathering: A focus on physical and social spaces. Lanham, MD: Rowman & Littlefield.
Martindale, D. A. (2011). Imposed joint custody: Does it work? Keynote address, given at the 2011 Annual Program of the New York State Interdisciplinary Forum on Mental Health and Family Law, New York County Lawyers Association, NYC, May.
McCartney, K., Burchinal, M., Clarke-Stewart, A., Bub, K. L., Owen, M. T., Belsky, J., & the NICHD Early Child Care Research Network. (2010). Testing a series of causal propositions relating time in child care to children’s externalizing behavior. Developmental Psychology, 46, 1-17. doi: 10.1037/a0017886.
McIntosh, J. E. (2011). Special considerations for infants and toddlers in separation/divorce: Developmental issues in the family law context. Emery, R. E., topic Ed. In: R. E. Tremblay, M. Boivin, R. DeV. Peters (Eds.), Encyclopedia on early childhood development [online] (pp. 1-6). Montreal, Quebec: Centre of Excellence for Early Childhood Development and Strategic Knowledge Cluster on Early Child Development. Retrieved from http://www.child-encyclopedia.com/documents/McIntoshANGxp1.pdf.
McIntosh, J. E., Smyth, B., & Kelaher, M. (2010). Parenting arrangements post-separation: Patterns and developmental outcomes, Part II. Relationships between overnight care patterns and psycho-emotional development in infants and young children. In J. McIntosh, B. Smyth, M. Kelaher, Y. Wells, & C. Long, Post-separation parenting arrangements and developmental outcomes for infants and children. Collected reports (pp. 85–168). North Carlton, Victoria, Australia: Family Transitions. Retrieved from http://www.ag.gov.au/FamiliesAndMarriage/Families/FamilyViolence/Documents/Post%20separation%20parenting%20arrangements%20and%20developmental%20outcomes%20for%20infants%20and%20children.pdf
McIntosh, J., Smyth, B., Kelaher, M., Wells, Y., & Long, C. (2011). Post separation parenting arrangements: Patterns and developmental outcomes: Studies of two risk groups. Family Matters, 86, 40-48.
McIntosh, J., & the Australian Association for Infant Mental Health. (2011, Nov 26). Infants and overnight care – post separation and divorce: Clinical and research perspectives. Retrieved from http://www.aaimhi.org/inewsfiles/AAIMHI_Infants_and_overnight_care.pdf
McKinnon, R. & Wallerstein, J. (1987). Joint custody and the preschool child. Conciliation Courts Review, 25, 39-47. doi:10.1111/j.174-1617.1987.tb00171.x
McLanahan, S. (2013). Fragile families and child wellbeing study fact sheet. Retrieved from http://www.fragilefamilies.princeton.edu/documents/FragileFamiliesandChildWellbeingStudyFactSheet.pdf.
Melli, M. S., & Brown, P. R. (2008). Exploring a new family form—the shared time family. International Journal of Law, Policy and the Family, 22, 231-269. doi:10.1093/lawfam/ebn002
Meltzoff, J. (1998). Critical thinking about research: psychology and related fields. Washington, DC: American Psychological Association.
Millar, P. & Kruk, E. (2014). Maternal attachment, paternal overnight contact, and very young children’s adjustment: A re-examination. Journal of Marriage and Family. 76, 256-260.
National Institute of Child Health and Human Development Early Child Care Research Network. (2003). Does amount of time spent in child care predict socioemotional adjustment during the transition to kindergarten? Child Development, 74, 976-1005. doi:10.1111/1467-8624.00582
National Institute of Child Health and Human Development Early Child Care Research Network. (2004). Type of child care and children’s development at 54 months. Early Childhood Research Quarterly, 19, 203-230. doi:10.1016/j.ecresq.2004.04.002
Nielsen, L. (2013a). Shared Residential Custody: A recent research review (part one). American Journal of Family Law, 27, 61-72.
Nielsen, L. (2013b). Shared Residential Custody: A recent research review (part two). American Journal of Family Law, 27, 123-137.
Nielsen, L. (2013c). Infant and toddler overnighting after parents separate: A review of research. Manuscript submitted for publication.
Nielsen, L. (in press). Woozles: Their role in custody law reform, parenting plans, and family court. Psychology, Public Policy, and Law, in press.
Parkinson, P. & Cashmore, J. (2011). Parenting arrangements for young children: A reply to Smyth, McIntosh and Kelaher. Australian Journal of Family Law, 25, 284-286.
Pleck, J. H. (2010). Paternal involvement: Revised conceptualization and theoretical linkages with child outcomes. In M.E. Lamb (Ed.), The role of the father in child development (2nd ed., pp.58-93). Hoboken, NJ: Wiley.
Pruett, M. K., Arthur, L. A., & Ebling, R. (2007). The hand that rocks the cradle: Maternal gatekeeping after divorce. Pace Law Review, 27, 709–739.
Pruett, M. K., & Barker, R. (2009). Children of divorce: New trends and ongoing dilemmas. In J. H. Bray & M. Stanton (Eds.), The handbook of family psychology (pp. 463-471). New York, NY: Blackwell. doi:10.1002/9781444310238.ch31
Pruett, M., Cowan, P., Cowan, M., & Diamond, J. (2012). Supporting father involvement after separation and divorce. In K. Kuehnle & L. Drozd (Eds.), Parenting plan evaluations: Applied research for the family court (pp. 257-330). New York, NY: Oxford University Press.
Pruett, M., Ebling, R., & Insabella, G. (2004). Critical aspects of parenting plans for young children. Family Court Review, 42, 39-59. doi:10.1177/1531244504421004
Pudasainee-Kapri, S., & Razza, R. (2013). Attachment security among toddlers: The impact of coparenting and father engagement. Fragile Families Working Paper WP13-01-FF. Retrieved from http://crcw.princeton.edu/publications/publications.asp
Rutter, M. (1979). Maternal deprivation, 1972-1978: New findings, new concepts, new approaches. Child Development, 50, 283-305. doi:10.2307/1129404
Sagi, A., Van IJzendoorn, M. H., Aviezer, O., Donnell, F., Koren-Karie, N., Joels, T., & Harel, Y. (1995). Attachments in a multiple-caregiver and multiple-infant environment: The case of the Israeli kibbutzim. In E. Waters, B.E. Vaughn, G. Posada, & K. Kondo-Ikemura (Eds.), Caregiving, cultural, and cognitive perspectives on secure-base behavior and working models: New growing points of attachment theory and research (pp. 71-91). Special issue in the Monographs of the Society for Research on Child Development, 60, Serial #244 No. 2-3.
Sagi-Schwartz, A., & Aviezer, O. (2005). Correlates of attachment to multiple caregivers in kibbutz children from birth to emerging adulthood: The Haifa Longitudinal Study. In K. E. Grossmann, K. Grossmann & E. Waters (Eds.), Attachment from infancy to adulthood (pp. 165-197). New York, NY: Guilford Press.
Samarrai, F. (2013, July). Overnights away from home affect children’s attachments, study shows. UVA Today News Release. Retrieved from https://news.virginia.edu/content/overnights-away-home-affect-children-s-attachmentsstudy-shows
Sandler, I., Miles, J., Cookston, J., & Braver, S. (2008). Effects of father and mother parenting on children’s mental health in high- and low-conflict divorces. Family Court Review, 46, 282–296. doi:10.1111/j.1744–1617.2008.00201.x
Sandler, I. N, Wheeler, L. A., & Braver, S. L. (2013). Relations of parenting quality, interparental conflict, and overnights with mental health problems of children in divorcing families with high legal conflict. Journal of Family Psychology, 27, 915-924. doi: 10.1037/a0034449
Sanson, A. & Mission, S. (2005). Summarising children’s wellbeing: the LSAC outcome index. Sydney, Australia: Australian Institute of Family Studies.
Sarkadi, A., Kristiansson, R., Oberklaid, F., & Bremberg, S. (2007). Fathers’ involvement and children’s developmental outcomes: A systematic review of longitudinal studies. Acta Paediatrica, 97, 153-158. doi:10.1111/j.1651-2227.2007.00572.x PMid:18052995
Schore, A. & McIntosh, J. (2011). Family law and the neuroscience of attachment, Part I. Family Court Review, 49, 501-512. doi:10.1111/j.1744-1617.2011.01387.x
Schwartz, S. J., & Finley, G. E. (2010). Troubled ruminations about parents: Conceptualization and validation with emerging adults. Journal of Counseling and Development, 88 (No. 1), 80 – 91. doi:10.1002/j.1556-6678.2010.tb00154.x
Smart, D. (2010). How children are faring: behaviour problems and competencies. Sydney, Australia: Australian Institute of Family Studies.
Smyth, B., Weston, R., Moloney, L., Richardson, N., & Temple, J. (2008). Changes in patterns of parenting over time: Recent Australian data. Journal of Family Studies, 14(1), 23–36. doi:10.5172/jfs.327.14.1.23
Solomon, J. (2013). An attachment theory framework for planning infant and toddler visitation. In L. Gunsberg & P. Hymowitz (Eds.), Handbook of divorce and custody (pp. 259-278). New York, NY: Routledge.
Solomon, J. (2013, April). Rethinking attachment and divorce: Facts, myths and dilemmas in custody disputes. In A. Sagi-Schwartz (Moderator). Roundtable conducted at the Society for Research in Child Development, Seattle, WA.
Solomon, J., & Biringen, Z. (2001). Another look at the developmental research: Commentary on Kelly and Lamb’s “Using children development research to make appropriate custody and access decisions for young children”. Family Court Review, 39, 355-364. doi:10.1111/j.174-1617.2001.tb00617.x
Solomon, J., & George, C. (1999a). The development of attachment in separated and divorced families: Effects of overnight visitation, parent, and couple variables. Attachment and Human Development, 1, 2-33. doi:10.1080/14616739900134011
Solomon, J., & George, L. (1999b). The effects on attachment of overnight visitation on divorced and separated families: A longitudinal follow-up. In J. Solomon & C. George (Eds.), Attachment disorganization (pp. 243-264). New York, NY: Guilford Press.
Spelke, E., Zelazo, P., Kagan, J., &Kotelchuck, M. (1973). Father interaction and separation protest. Developmental Psychology, 9, 83-90. doi:10.1037/h0035087
Thompson, R. A. (1998). Early sociopersonality development. In W. Damon (Ed.-in-Chief) & N. Eisenberg (Vol. Ed.), Handbook of child psychology: Vol. 3. Social, emotional, and personality development (5th ed., pp. 25–104). New York, NY: Wiley.
Tornello, S., Emery, R., Rowen, J., Potter, D., Ocker, B., & Xu, Y. (2013). Overnight custody arrangements, attachment and adjustment among very young children. Journal of Marriage and Family, 75, 871-885.
U.S. Bureau of the Census. (1999). Statistical abstract of the United States. Washington, DC:
U.S. Government Printing Office.
U. S. Department of Labor Bureau of Labor Statistics (2013). American time use survey. Retrieved from http://www.bls.gov/tus/
van IJzendoorn, M. H., Kroonenberg, P. M., Out, D., Randsdorp, Y., Lehmann, A., & van der Maas, H. (2003, March). Does more non-maternal care lead to aggression? The NICHD Study of Early Child Care and Youth Development on quantity of non-maternal care and aggression. Paper presented at the biennial meeting of the Society for Research of Child Development, Tampa, FL.
van IJzendoorn, M. H. & Sagi-Schwartz, A. (2008). Cross-cultural patterns of attachment: Universal and contextual dimensions. In J. Cassidy & P. Shaver (Eds.) Handbook of attachment (2nd ed., pp. 880-905). New York, NY: Guilford Press.
van IJzendoorn, M. H., Tavecchio, L. W. C., Riksen-Walraven, J. M. A., Schipper, J. C., de Gevers, Deynoot-Schaub, M., & Schaub, M. (2004, July). Center day care in The Netherlands. What do we know about its quality and effects? Paper presented at the biennial meeting of the International Society for the Study of Behavioural Development, Ghent, Belgium.
van Ijzendoorn, M., Vereijken, C., Kranenburg, M., & Riksen-Walraven, M. (2004). Assessing attachment security with the attachment Q sort: Meta-analytic evidence for the validity of the observer AQS. Child Development, 75, 1188-1213. doi:10.1111/j.1467-8624.2004.00733.x
Verschueren, K., & Marcoen, A. (1999). Representation of self and socioemotional competence in kindergartners: Differential and combined effects of attachment to mother and to father. Child Development, 70, 183–201. doi:10.1111/1467-8624.00014
Wallerstein, J. S., & Kelly, J. B. (1975). The effects of parental divorce: Experiences of the preschool child. Journal of the American Academy of Child Psychiatry, 14, 600-616. doi:10.1016/S0002-7138(09)61460-6
Wallerstein, J. S., & Kelly, J. B. (1980). Surviving the breakup. New York, NY: Basic Books.
Warshak, R. A. (1992). The custody revolution: The father factor and the motherhood mystique. New York, NY: Simon & Schuster.
Warshak, R. A. (2000). Blanket restrictions: Overnight contact between parents and young children. Family and Conciliation Courts Review, 34, 396-409. doi:10.1111/j.174-1617.1996.tb00429.x
Warshak, R. A. (2002). Who will be there when I cry in the night?: Revisiting overnights—A rejoinder to Biringen et al. Family Court Review, 40, 208-219. doi:10.1111/j.174-1617.2002.tb00832.x
Warshak, R. A. (2011). Parenting by the clock: The best interests of the child standard, judicial discretion, and the American Law Institute’s “Approximation Rule”. University of Baltimore Law Review, 41 (1), 83-163.
Warshak, R. A. (2012, May). Securing children’s best interests while resisting the lure of simple solutions. Paper presented at Parenting in practice and law: Terminology, rhetoric, and research, conference conducted at the Center for the Study of Child Development, Haifa, Israel.
Warshak, R. A. (2013). In a land far, far away: Assessing children’s best interests in international relocation cases. Journal of Child Custody, 10, 295-324. doi:10.1080/15379418.2013.851577
Warshak, R. A., Braver, S. L., Kelly, J. B., Bray, J. H., Austin, W. G., Ahrons, C. R., . . . Santrock, J. W. (2003). Brief of Richard A. Warshak et al. as Amici Curiae on behalf of LaMusga Children, In re Marriage of LaMusga, 88 P.3d 81 (Cal. 2004) (No. S107355), available at http://www.warshak.com/pdf/publications/LaMusga.pdf
Warshak, R. A., & Santrock, J. W. (1983). The impact of divorce in father-custody and mothercustody homes: The child’s perspective. In L. A. Kurdek (Ed.), Children and divorce (pp. 29-46). San Francisco, CA: Jossey-Bass.
Waters, E. (2013). Assessing secure base behavior and attachment security using the Q-sort method. Stony Brook University, State University of New York. Retrieved from http://www.psychology.sunysb.edu/attachment/measures/content/aqs_method.html
Waters, E., & McIntosh, J. (2011). Are we asking the right questions about attachment? Family Court Review, 49, 474-482. doi:10.1111/j.1744-1617.2011.01385.x
Wetherby, A. & Prizant, B. (2001). Communication and symbolic behavior scales developmental profile- Preliminary normed edition. Baltimore, MD: Paul H. Brookes Publishing Co.
Woodward, L., Fergusson, D. M., & Belsky, J. (2000). Timing of parental separation and attachment to parents in adolescence: Results of a prospective study from birth to age 16. Journal of Marriage & Family, 62, 162–174. doi:10.1111/j.1741– 3737.2000.00162.x
Zervopoulos, J. A. (2008). Confronting mental health evidence. Chicago, IL: American Bar Association.
Zervopoulos, J. A. (2013). How to examine mental health experts. Chicago, IL: American Bar Association.
Zill, N., Morrison, D. R., & Coiro, M. J. (1993). Long-term effects of parental divorce on parentchild relationships, adjustment, and achievement in young adulthood. Journal of Family Psychology, 7, 91-103. doi:10.1037/0893-3200.7.1.91

Priedas

Pritariantys mokslininkai ir praktiniai specialistai
110 mokslininkų ir praktinių specialistų, kurie perskaitė šį straipsnį, teikė komentarus ir siūlė pataisymus, yra išvardinti žemiau. Jie pritaria šio straipsnio išvadoms ir rekomendacijoms, tačiau nebūtinai sutinka su visomis šio sraipsnio literatūros apžvalgos detalėmis.

1. Kari Adamsons, Ph.D., Assistant Professor, Department of Human Development and Family Studies, University of Connecticut
2. Francesca Adler-Baeder, Ph.D., Professor, Human Development and Family Studies, Auburn University
3. Karen E. Adolph, Ph.D., Professor of Psychology and Neural Science, New York University
4. Constance Ahrons, Ph.D., Professor Emerita of Sociology, University of Southern California
5. Akira Aoki, M.A., Professor, Department of Clinical Psychology, Taisho University, Tokyo, Japan
6. Jack Arbuthnot, Ph.D., Emeritus Professor of Psychology, Ohio University
7. William G. Austin, Ph.D., Independent Practice, Lakewood, Colorado and Raleigh, North Carolina
8. Jennifer L. Bellamy, Ph.D., Assistant Professor, School of Social Service Administration, University of Chicago
9. Jay Belsky, Ph.D., Robert M. and Natalie Reid Dorn Professor, Department of Human Ecology, Human Development and Family Studies Program, University of California, Davis
10. Anna Beth Benningfield, Ph.D., former President of the American Association for Marriage and Family Therapy; Independent Practice, Dallas, Texas
11. Malin Bergtröm, Ph.D., Clinical Child Psychologist and Researcher, Centre for Health Equity Studies, Karolinska Institute, Stockholm University, Sweden
12. William Bernet, M.D., DLFAPA, Professor Emeritus, Department of Psychiatry, Vanderbilt University School of Medicine
13. Thoroddur Bjarnason, Ph. D., Professor of Sociology, University of Akureyi, Iceland
14. James H. Bray, Ph.D., former American Psychological Association President; Associate Professor, Department of Family and Community Medicine, Baylor College of Medicine
15. Glenn Ross Caddy, PhD., ABPP, Founder and Chairman, MindExperts International LLC; Independent Practice, Fort Lauderdale, Florida
16. Terence W. Campbell, Ph.D., ABPP, Independent Practice, Sterling Heights, Michigan
17. Asa Carlsund, Ph.D., Lecturer, Mid Sweden University, Östersund, Sweden
18. Judith Cashmore, Ph.D., Associate Professor, University of Sydney Law School, Australia
19. Marco Casonato, Psy.D., Professor of Psychodynamics, Senior Researcher, University of Milano-Bicocca, Milan, Italy
20. K. Alison Clarke-Stewart, Ph.D., Research Professor and Professor Emerita, Department of Psychology and Social Behavior, University of California, Irvine
21. Hugh Clarkson, MCChB, FRANZCP, Child and Adolescent Psychiatrist, Practice 92, Auckland, New Zealand
22. Marilyn Coleman, Ed.D., Curators’ Professor Emerita, Human Development and Family Studies, University of Missouri
23. Scott Coltrane, Ph.D., Interim Senior Vice President and Provost, University of Oregon
24. Mary Connell, Ed.D., ABPP, Independent Practice in Clinical and Forensic Psychology, Fort Worth, Texas
25. Jeffrey T. Cookston, Ph.D., Professor and Chair, Department of Psychology, San Francisco State University
26. James W. Croake, Ph.D., ABPP, Professor Emeritus of Psychiatry, University of South Alabama College of Medicine; Independent Practice, Edmonds, WA
27. Mick Cunningham, Ph.D., Professor and Chair, Department of Sociology, Western Washington University
28. David H. Demo, Ph.D., Associate Dean for Graduate Programs, School of Health and Human Sciences, University of North Carolina at Greensboro
29. Emily M. Douglas, Ph.D., Associate Professor, School of Social Work, Bridgewater State University; Chair, National Research Conference on Child and Family Programs and Policy
30. James R. Dudley, Ph.D., Professor Emeritus, Department of Social Work, College of Health and Human Services, University of North Carolina at Charlotte
31. Don Edgar, Ph.D., Foundation Director of the Australian Institute of Family Studies
32. Mark A. Fine, Ph.D., Professor and Chair, Department of Human Development and Family Studies, University of North Carolina at Greensboro
33. Gordon Finley, Ph.D., Professor Emeritus, Department of Psychology, Florida International University
34. Lluís Flaquer, Ph.D., Professor of Sociology, Universitat Autonoma de Barcelona, Spain
35. Emma Fransson, Ph.D., Psychologist, Karolinska Institutet/Stockholm University; Centre for Health Equity Studies (CHESS), Stockholm, Sweden
36. Frank F. Furstenberg, Jr., Ph.D., Emeritus Zellerbach Family Professor of Sociology, University of Pennsylvania
37. Lawrence Ganong, Ph.D., Professor and Co-Chair, Department of Human Development and Family Studies, University of Missouri
38. Donald A. Gordon, Ph.D., Professor of Psychology, Emeritus, Ohio University
39. Michael C. Gottlieb, Ph.D., ABPP, Independent Practice, Dallas, Texas
40. Geoffrey L. Greif, Ph.D., Professor, School of Social Work, University of Marylan
41. Neil S. Grossman, Ph.D., ABPP, President, Division of Forensic Psychology, New York State Psychological Association; Independent Practice, Dix Hills, New York
42. Karin Grossmann, Ph.D., Senior Scientist, associated at the Department of Psychology, University of Regensburg, Germany
43. Per Gustafsson, M.D., Ph.D., Professor of Child and Adolescent Psychiatry, Department of Clinical and Experimental Medicine, University Hospital, Linkoping, Sweden
44. Melvin J. Guyer, Ph.D., J.D., Professor of Psychology, Department of Psychiatry, University of Michigan Medical School
45. John Harvey, Ph.D., Professor, Department of Psychology, University of Iowa
46. Carolyn S. Henry, Ph.D., Professor, Human Development and Family Science, Oklahoma State University
47. Lisa Herrick, Ph.D., Founder and Principal, Collaborative Practice Center of Greater Washington; former President and co-founder, DC Academy of Collaborative Professionals; Founding Faculty, Collaborative Practice Training Institute; Independent Practice, Washington, DC and Falls Church, Virginia
48. E. Mavis Hetherington, Ph.D., Emerita Professor of Psychology (retired), University of Virginia
49. Denise A. Hines, Ph.D., Associate Research Professor, Department of Psychology, Clark University; Director, Family Impact Seminars; Co-Director, Clark Anti-Violence Education Program
50. Anders Hjern, M.D., Ph.D., Professor of Social Epidemiology of Children and Youth, Clinical Epidemiology, Department of Medicine, Karolinska Institutet and Centre for Health Equity Studies (CHESS), Stockholm, Sweden.
51. Tirtsa Joels, Ph.D., Head, Interdisciplinary MA Program in Child Development, and Senior Lecturer in Psychology, University of Haifa, Israel
52. Scott Johnson, Ph.D., former President of the American Association for Marriage and Family Therapy; Associate Professor and Program Director, Marriage and Family Therapy PhD Program, Virginia Tech
53. Florence W. Kaslow, Ph.D., ABPP, Kaslow Associates, Palm Beach Gardens, Florida
54. Robert A. Kenedy, Ph.D., Associate Professor, Department of Sociology, York University, Canada
55. H. D. Kirkpatrick, Ph.D., ABPP, Independent Practice, Charlotte, North Carolina
56. Louis Kraus, M.D., DFAPA, FAACAP, Woman’s Board Professor and Chief of Child and Adolescent Psychiatry, Rush University Medical Center
57. Edward Kruk, Ph.D., Associate Professor, School of Social Work, University of British Columbia, Canada
58. Luciano L’Abate, Ph.D., ABPP, Professor Emeritus (retired), Georgia State University
59. Jeffry Larson, Ph.D., Alumni Professor of Marriage and Family Therapy, School of Family Life, Brigham Young University
60. Jay Lebow, Ph.D., ABPP, Clinical Professor of Psychology, Family Institute, Northwestern University
61. Werner Leitner, Ph.D., Associate Professor, Special Education Psychology, University of
62. Ronald F. Levant, Ed.D., ABPP, former American Psychological Association President; Professor of Psychology, University of Akron
63. Charlie Lewis, Ph.D., Head of Department and Professor of Family and Developmental Psychology, Lancaster University, United Kingdom
64. Ken Lewis, Ph.D., Director of Child Custody Evaluation Services, Philadelphia, PA
65. Colleen Logan, Ph.D., former President of the American Counseling Association; Program Director, Marriage, Couple and Family Counseling, College of Social and Behavioral Sciences, Walden University; Independent Practice, Dallas, Texas
66. Pamela S. Ludolph, Ph.D., Independent Practice, Ann Arbor, Michigan
67. William Marsiglio, Ph.D., Professor, Sociology and Criminology & Law, University of Florida
68. Robert Milardo, Ph.D., Professor of Family Relations, University of Maine
69. Paul Millar, Ph.D., Assistant Professor, Nipissing University, Canada
70. W. Roger Mills-Koonce, Ph.D., Associate Professor, Department of Human Development and Family Studies, University of North Carolina at Greensboro
71. Bert S. Moore, Ph.D., Aage and Margareta Møller Distinguished Professor and Dean of the School of Behavioral and Brain Sciences, University of Texas at Dallas
72. John Moran, Ph.D., Independent Practice, Phoenix, Arizona
73. A. Bame Nsamenang, Ph.D., Professor of Psychology and Counselling, University of Bamenda, Cameroon
74. Lisa A. Newland, Ph.D., Professor of Human Development, University of South Dakota
75. Linda Nielsen, Ed.D., Professor of Adolescent and Educational Psychology, Wake Forest University
76. Barry Nurcombe, M.D., Emeritus Professor of Child & Adolescent Psychiatry, University of Queensland, Australia, and Vanderbilt University
77. Edward Oklan, M.D., M.P.H., Independent Practice, San Anselmo and Petaluma, California
78. Mark R. Otis, Ph.D., Independent Practice, Denver, Colorado
79. Rob Palkovitz, Ph.D., Professor, Human Development and Family Studies, University of Delaware
80. Ross D. Parke, Ph.D., Professor Emeritus, Department of Psychology, University of California – Riverside
81. Kay Pasley, Ed.D., Norejane Hendrickson Professor and Chair, Department of Family and Child Sciences, Florida State University
82. Pekka Pere, Ph.D., University Lecturer, Department of Social Research, University of Helsinki, Finland
83. William S. Pollack, Ph.D., ABPP, Associate Clinical Professor, Harvard Medical School; former President of the Massachusetts Psychological Association
84. Debra Ann Poole, Ph.D., Professor, Department of Psychology, Central Michigan University
85. Karen J. Prager, Ph.D., ABPP, Professor of Psychology and Program Head in Gender Studies, University of Texas at Dallas
86. Deirdre Rand, Ph.D., Independent Practice, Mill Valley, California
87. Barbara Risman, Ph.D., Professor and Head, Department of Sociology, University of Illinois at Chicago
88. Jaipaul L. Roopnarine, Ph.D., Jack Reilly Professor of Child and Family Studies, Syracuse University
89. Hilary A. Rose, Ph.D., Associate Professor, Department of Applied Human Sciences, Concordia University, Canada
90. Kevin M. Roy, Ph.D., Associate Professor, Department of Family Science, School of Public Health, University of Maryland, College Park
91. Abraham Sagi-Schwartz, Ph.D., Director, Center for the Study of Child Development, and Professor of Psychology, University of Haifa, Israel
92. John W. Santrock, Ph.D., Professor, School of Behavior and Brain Sciences, University of Texas at Dallas
93. S. Richard Sauber, Ph.D., ABPP, Independent Practice, Boca Raton, Florida
94. David E. Scharff, M.D., Chair of the Board and former Director, International Psychotherapy Institute; Clinical Professor of Psychiatry, Georgetown University; Teaching Analyst, Washington Psychoanalytic Institute; Chair, International Psychoanalytic Association’s Working Group on Family and Couple Psychoanalysis; former President, American Association of Sex Educators, Counselors and Therapists
95. Jill Savege Scharff, M.D., ABPN Board Certified Child Psychiatrist and APSaA Certified Child Analyst; Co-founder, International Psychotherapy Institute; Clinical Professor of Psychiatry, Georgetown University; Supervising analyst, International Institute for Psychoanalytic Training, Chevy Chase, Maryland
96. Kate Scharff, M.S.W., Founder and Principal, Collaborative Practice Center of Greater Washington; former President and co-founder, DC Academy of Collaborative Professionals; Faculty and Co-Founder, Collaborative Practice Training Institute; Independent Practice, Washington, DC and Bethesda, Maryland
97. David G. Schramm, Ph.D., Associate Professor, Department of Human Development and Family Studies, University of Missouri
98. Seth Schwartz, Ph.D., Associate Professor, Department of Public Health Sciences, Leonard M. Miller School of Medicine, University of Miami
99. Louise Bordeaux Silverstein, Ph.D., former President of the American Psychological Association’s Division of Family Psychology and former Chair of the APA Committee on Women in Psychology; Professor, Ferkauf Graduate School of Psychology, Yeshiva University
100. Len Sperry, M.D., Ph.D., ABPP, Clinical Professor of Psychiatry and Behavioral Medicine, Medical College of Wisconsin; Professor of Mental Health Counseling, Florida Atlantic University
101. Howard Steele, Ph.D., Professor and Director of Graduate Studies, Department of Psychology, New School for Social Research
102. Miriam Steele, Ph.D., Professor and Director of Clinical Training, Department of Psychology, New School for Social Research
103. Catherine S. Tamis-LeMonda, Ph.D., Professor of Applied Psychology, New York University
104. Ross A. Thompson, Ph.D., Distinguished Professor of Psychology, University of California, Davis
105. Deborah Lowe Vandell, Ph.D., Professor and Founding Dean, School of Education, University of California, Irvine
106. Sandra L. Warshak, Ph.D., Clinical Associate Professor, Department of Psychiatry, Division of Psychology, University of Texas Southwestern Medical Center; Independent Practice, Dallas, Texas
107. Sharlene A. Wolchik, Ph.D., Professor, Department of Psychology, Arizona State University
108. Abraham C. Worenklein, Ph.D., Professor, Dawson College; Sessional Lecturer, Concordia University, Canada; Independent Practice, Montreal, Quebec, Canada
109. Lise M. Youngblade, Ph.D., Professor and Department Head, Human Development and Family Studies; Associate Dean for Research and Graduate Programs, College of Health and Human Sciences, Colorado State University
110. John A. Zervopoulos, Ph.D., J.D., ABPP, PsychologyLaw Partners, Dallas, Texas
Gauta 2013 lapkričio 29 d.
Priimta spaudai 2013 lapkričio 29 d.

Sprendimo būdai
Dėl lygiavertės tėvystės, arba dviejų vaiko namų
2016-10-17
Lygiavertės tėvystės legalizavimas po skyrybų ES šalyse
2016-10-16
Sprendimas Belgijoje sumažino TA atvejus
2016-10-14
Atstumtiems tėvams
2016-10-13
Vaikams
2016-10-12
Seneliams
2016-10-11
Sukurta eWeb
© Тėvų atstūmimo sindromas

info@atstumimosindromas.info