Sveiki,
Perskaitęs Jūsų pateiktą medžiagą, kaip ir daugelis čia rašiusiųjų, įsitikinau, kad mano situacija, kurioje atsidūriau, kaip du vandens lašai atitinka tai, kas šiame tinklapyje aprašyta. Kol kas su manimi atsitikusios situacijos “stažas” kiek daugiau, nei du mėnesiai (nors galima būtų skaičiuoti ir visą vedybinį gyvenimą, kai buvo bandoma atriboti mano giminę, draugus…), tačiau situacija nepaguodžianti. Kreiptasi buvo ir VTAT, ir į nepilnamečių inspektorę – visur palaikoma motinos pusė ir visai nesigilinama į problemą…
Teisininkai purto galvas, išgirdę apie PAS ir net nežino ką atsakyti, o psichiatrai lyg ir suvokia problemą, bet nelabai nori imtis ryžtingų priemonių. Masinės informacijos priemonės kol kas, galima teigti, nesupažindintos su šiuo sindromu. Ir toliau dėl to teismuose „kapojamos” tėvų galvos, vaikams „plaunamos smegenys”… Baisu, kai, atrodo, suvoki situaciją, o asmenys, nuo kurių priklauso problemos sprendimo būdai, žiūri į tave tarsi į ateivį iš kitos planetos ir nesupranta ko iš jų nori.
Pagarbiai, Saulius
2011-09-11
