Problemos, kai po skyrybų vienas iš tėvų susiduria su sunkumais dėl bendravimo su vaikais, gyvenančiais pas antrąjį, vis dažniau ir dažniau aptarinėjamos spaudoje, televizijos programose. Tačiau apie tai, kad tuo pačiu nutraukiamas vaikų bendravimais su seneliais iš atskirai gyvenančio tėvo pusės – apie tai kol kas labai mažai kalbama. O kalbėti, ir ne tik, reikia, nes, žinant besiskiriančių ir vaikų, auginamų vieno iš tėvų, dažniausiai motinų, skaičių, atstumtų senelių skaičius yra gana didelis.
Atstumti seneliai ir močiutės nutyla bejėgiškume ir nežinojime, ką daryti. Jiems labai sunku būna suvokti: ką jie tokio padarė, kad negali bendrauti su anūkais? Jie gi juos visada mylėjo, net daugiau, nei savo vaikus, rūpinosi, dažnai visa širdimi padėdavo juos auginti. Ir štai vien todėl, kad anūkų tėvai pasuko skirtingais keliais, jiems atimta galimybė bendrauti su anūkais. Net juos matyti. Jie baudžiami vien už tai, kad yra vieno iš tėvų tėvai. To, kurį antrasis bando išbraukti iš vaikų gyvenimo.
Seneliai išgyvena dvigubą skausmą: dėl prarastų anūkų ir dėl jų pačių vaiko, kuriam gyvenimas nenusisekė, kuris išgyvena skyrybų sunkumus. Besiskiriančius tėvus gali konsultuoti advokatai, šeimos santykių specialistai. Yra nemažai informacijos besiskiriantiems. Tuo tarpu kas ir ką gali patarti nusiminusiems ir nežinantiems, ką daryti seneliams?
Taigi, jei jus patekote į tokią situaciją, tai nelaukite, kol viskas savaime susitvarkys. Tėvų Atstūmimo Sindromo formavimo atveju savaime beveik niekada tokie reikalai nesusitvarko. Svarbiausia, ką jūs galite daryti – stengtis neprarasti ryšio su jūsų anūkais. Jiems jūs reikalingi. Tai jų įtūžusios motinos (kartais tėvai) bando nuspręsti, kad jūs jiems nereikalingi. Jei paklausite savo anūkų, kurie jus dar gerai prisimena, jie greičiausiai pasakys, kad jus myli ir jūsų ilgisi. Tačiau ką daryti, jei jūs jų negalite pasiekti? Jūsų telefono skambučiai jų nepasiekia, jūsų laiškai ir dovanėlės, išsiųsti adresu, kur gyvena jūsų anūkai, jiems neperduodami?
Jei, atvykus ir stovint prie durų, už kurių gyvena jūsų anūkai, jos neatidaromos? Nelaukite, nes laikas greitai bėga. Jei vaikai skaičiuoja laiką, kiek jie jau pragyveno, seneliai skaičiuoja laiką, kiek jiems dar liko.
Jei jokios normaliam bendravimui priimtos priemonės nepadeda, kreipkitės į Vaikų Teisių Apsaugos Tarnybas (VTAT). Jų paskirtis – užtikrinti vaiko teisių vykdymą. O jūsų anūkams Tarptautiniai, Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymai garantuoja teisę bendrauti su pirmos eilės giminaičiais. Jūs ir esate tos pirmos eilės vaiko giminaičiai.
Galima tikėtis, jog po VTAT įsikišimo ir pokalbio ar kitų poveikio priemonių, jūsų bendravimas su anūkais bus atstatytas. Jei taip neįvyktų, belieka kreiptis į teismą, prašant nustatyti bendravimo tvarką su jūsų anūkais. Tokią galimybę numato Lietuvos įstatymai.
Jei pasisektų išlaikyti ryšį su nuo jūsų bandomais atimti anūkais, jie po kurio laiko patys galės įvertinti, kad juos auginanti motina/tėvas klydo, buvo neteisūs.
Pačiu blogiausiu atveju, kai praėję jau per daug laiko, kai nebėra vilties ką nors pakeisti – parašykite prisiminimų sąsiuvinį savo anūkams. Jei jūs ir nebegalėsite patirti bendravimo su jais džiaugsmo, tai jie bent iš jūsų lūpų žinos, kas jūs tokie buvote, kaip jūs stengėtės išlaikyti bendravimą ir kaip jūs liūdite, jų netekę. Kiekvienam normaliai išsivysčiusiam asmeniui yra svarbu žinoti savo kilmę, žinoti savo giminę. Pagaliau svarbu tai žinoti ir dėl ateinančių kartų: ką savo genų koduose perduodame ateinančioms kartoms.
Nepasiduokite liūdesiui ir praradimo skausmui, nežiniai. Kalbėkite apie tai su draugais, pažįstamais, senjorų susiėjimuose. Ieškokite bendradalių. Pasidalinkite patirtimi, padėkite ir palaikykite vieni kitus. Ieškokite informacijos, ką jūsų atveju darė kiti, kaip jiems pasisekė išlaikyti bendravimą su anūkais, nežiūrint į visas kliūtis.
Jums pasiseks, jei savo liūdesį paversite veiksmais.