Atrodo, kad Lietuvoje nėra institucijos ar įstatymo, kurie priverstų mamą užtikrinti vaiko teisę bendrauti su kartu negyvenančiu tėčiu.

Ypač sunkaus laipsnio tėvų atstūmimą patiriantys tėvai žino, jog iš specialistų tinkamos pagalbos tikėtis neverta. Pagrindinė to priežastis-netinkamas tėvų atstūmimo reiškinio įvardinimas, kaip tėvų konfliktas, kai tuo tarpu tai yra smurtas preiš vaiką ir skyrium gyvenantįjį iš tėvų. Užsienio šalių specialsitai tėvų atstūmimą priskiria prie smurto artimoje aplinkoje rūšių. Todėl ir sprendimo būdai atitinkamai yra skirtingi, kai reikia sutaikyt bekonfliktuojančius, ar sudrausmint smurtaujantį.
Mane labiausiai stebina tai, jog eilę metų teismo sprendimų nevykdantys tėvai, piktnaudžiaujantys tėvo teisėmis, emociškai kankinantys savo vaikus bei pažeidžiantys vaikų teisę į šeimos ryšius BE JOKIOS REALIOS PRIEŽASTIES, vien savo įsivaizduojamų baimių ar „unoro“ vejami, lieka nesutramdomi. Tokius tėvus galima drąsiai, manau, vadinti recidyvistais, su kuriais šiaip jau, teisnė kalba būna gana trumpa. Bet, deja, ne tėvų atstūmimo atvejais.

Skaitykite daugiau: