Svetainės skaitytojai domisi:

•    Ar yra įstatymiškai reglamentuojama darželio auklėtojų, mokytojų bei darželių/mokyklų vadovų veika tuo atveju, kai jie tampa vaiko psichologinio žalojimo liudininkais.
•    Kokios dar galimos poveikio priemonės motinos atžvilgiu, nes VTAT darbuotojų pokalbiai su ja bei teismo skirtos nuobaudos situacijos nepakeitė. Vaikas yra žalojamas toliau.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atsakymas:

Besiskiriančių arba jau išsiskyrusių šeimų konfliktai dėl to, su kuo ir kaip gali bendrauti vaikai, yra viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Besiskiriantys tėvai dažnai nėra linkę geranoriškai susitarti dėl to, kaip bendrauti su vaiku. Dėl to didžiausią žalą patiria mažieji.
Apie tai, kad vaikas yra skriaudžiamas, pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, informuoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus privalo kiekvienas asmuo, nepriklausomai ar jis yra darželio auklėtojas, ar vadovas, su vaikais tiesiogiai nedirbantis darbuotojas, ar į darželį kito vaiko atėjęs pasiimti tėvas.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 str. 2 d. numatyta, kad „jeigu tėvas (motina) <…> pažeidžia vaiko teises, žiauriai elgiasi su juo arba kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), pats vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių“.
Ikimokyklinis ugdymas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklą reglamentuoja miesto/rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patvirtinti darželio nuostatai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo (darželio direktoriaus) veiklą reglamentuoja, miesto/rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patvirtintas darželio direktoriaus pareigybės aprašymas; darželio auklėtojų veiklą reglamentuoja darželio auklėtojo pareiginei nuostatai, patvirtinti ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo (darželio direktoriaus).
Tiek darželio vadovai, tiek auklėtojai turi vadovautis ne tik savo veiklą reglamentuojančiais lokaliniais teisės aktais, bet ir visais kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo įstatymu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir kt.).
Už pareigybės aprašuose nustatytų reikalavimų nevykdymą tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovas, tiek ir auklėtojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181(2) str. 3 dalyje numatyta, kad Nepranešimas savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, policijai ar prokuratūrai apie tėvų, kitų teisėtų atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus – užtraukia įspėjimą arba baudą mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių žinioje yra vaikas, vadovams, kitiems pareigūnams ir asmenims nuo vieno šimto iki keturių šimtų litų.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181(3) str. 2 dalyje numatyta, kad “Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių žinioje (prižiūrimas) yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems prilygstančių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, fizinis ar psichinis vaiko žalojimas ar kitoks vaiko teisių pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų.“

Civilinio proceso kodekso 189 str. 1 dalyje numatyta, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. (CPK 190 str.). Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Už liudytojo pareigų nevykdymą šaukiamas liudytoju asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsisakyti duoti parodymus leidžiama, jeigu liudytojo parodymai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius (CPK 191 str.).
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 55 straipsnyje numatyta, kad asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnyje numatyta, kad “tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, <…>, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Civilinė atsakomybė. Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje numatyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais <…..> teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.“
Baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamojo kodekso 163 straipsnis numato, kad tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, <….>žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Administracinė atsakomybė. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams – užtraukia įspėjimą tėvams. Tokia pat veika, padaryta tėvų, baustų administracine nuobauda už minėtą pažeidimą – užtraukia baudą tėvams iki keturių šimtų litų. Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) numatyta, kad tėvams (globėjams, rūpintojams) gali būti taikoma administracinė atsakomybė už jų bei kai kuriuos nepilnamečių jų vaikų padarytus administracinius teisės pažeidimus, skiriant administracinę nuobaudą įspėjimą arba baudą. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bei specialistų, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje, praktika rodo, kad tėvams, globėjams (rūpintojams) taikomos administracinės nuobaudos nepakankamai efektyvios, neįtakoja teigiamų tėvų (globėjų, rūpintojų) elgesio vaiko atžvilgiu pokyčių ir nepasiekia administracinės nuobaudos tikslų, todėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga jau anksčiau yra siūliusi spręsti klausimą dėl minėtų asmenų administracinės atsakomybės tobulinimo.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Teisingumo ministerijos parengtu ir pateiktu derinti ATPK 13, 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 1814 straipsniu ir trisdešimt trečiuoju skirsniu įstatymo projektu (toliau – Projektas), pritarė Projekto rengėjų siūlymui papildyti ATPK nuostatomis dėl įpareigojimo tėvams, globėjams (rūpintojams) išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.
Atsižvelgdama į Projekto rengėjų argumentus bei Projekto turinį, ATPK struktūrą ir sistemą, vaiko teisių apsaugos kontrolierė pateikė projekto rengėjams šias pastabas ir siūlymus:
•    įpareigojimas tėvams, globėjams (rūpintojams) išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus turi būti priskirtas administracinių nuobaudų (administracinių poveikio priemonių) kategorijai;
•    ATPK numatyti galimybę minėtą poveikio priemonę skirti ir kaip pagrindinę, ir kaip papildomą administracinę nuobaudą (papildant ATPK 22 straipsnį), kad būtų pasiektas norimas administracinės nuobaudos skyrimo ir numatomo teisinio reguliavimo tikslas;
•    atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio padaryti administraciniai teisės pažeidimai gali būti nulemti netinkamo tėvų arba globėjo (rūpintojo) teisių ir pareigų įgyvendinimo, tam tikrais atvejais tėvams arba globėjui (rūpintojui) už atitinkamus nepilnamečio (nuo keturiolikos iki šešiolikos metų) padarytus administracinius teisės pažeidimus (neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, važiavimą be bilieto arba važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus reikiamų dokumentų, patvirtinančių teisę į transporto lengvatas, arba atsisakymą sumokėti už važiavimą taksi, nepilnamečių padarytą chuliganizmą, civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo nustatytos tvarkos pažeidimas, alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose, viešosios rimties trikdymas, asmenų iki aštuoniolikos metų alkoholinių gėrimų vartojimas ar jų turėjimas, ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas), už kuriuos administracinėn atsakomybėn traukiami tėvai arba globėjai (rūpintojai), taip pat tikslinga skirti įpareigojimą išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus kaip pagrindinę arba kaip papildomą administracinę nuobaudą;
•    siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, papildyti atitinkamus ATPK kodekso straipsnius (ne tik 181 ir 1811), išplečiant (papildant) tėvams arba globėjams (rūpintojams) galimų taikyti administracinių nuobaudų sąrašą įpareigojimu išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;
•    siekiant užtikrinti nutarimo dalies dėl bendravimo su vaikais tobulino kursų vykdymą (vykdymo kontrolę), papildyti ATPK 343 straipsnį nuostatomis, numatančiomis, kad nutarimas dalyje dėl bendravimo su vaikais tobulinimo kursų vykdymo išsiunčiamas asmens gyvenamosios savivaldybės žiniai pavyzdžiui per 3 dienas nuo nutarimo apskundimo termino pasibaigimo dienos, jeigu ši nutarimo dalis nebuvo apskųsta, ar nuo tos dienos, kai skundas dėl šios nutarimo dalies lieka nepatenkintas;
•    suteikti savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigūnams ar jų tam įgaliotiems valstybės tarnautojams teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus šiose bylose;
•    bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, kaip galimą pagalbą šeimai, išsamiau reglamentuoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir Socialinių paslaugų įstatymuose. Šiuo metu vykdomais tėvystės įgūdžių mokymais naudojasi motyvuoti tėvai, todėl tik papildžius ATPK nuostata dėl administracinio poveikio priemonės (kursų išklausymas) šis privalomo pobūdžio įpareigojimas tik sąlyginai galės būti prilyginamas pagalbai;
•    įtvirtinus teisinę galimybę tėvams, globėjams (rūpintojams) taikyti įpareigojimą išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, ypatingą dėmesį skirti praktiniam įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės bus atsakingos už kursų rengimą, siekiant vienodai aukštos kursų kokybės ir jų efektyvumo, patvirtinti bendrus reikalavimus bendravimo su vaikais tobulinimo kursams (kursų programai, vykdytojams ir pan.);
•    suteikti kiekvienai savivaldybei teisę savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su kursų rengimu (vykdytojo parinkimas, kursų organizavimo periodiškumas ir pan.);
•    bendravimo su vaikais tobulinimo kursai turėtų būti finansuojami iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų bei asmenų, kurie būtų įpareigoti juos lankyti ir (iš dalies) apmokėti šių kursų išklausymą, lėšų (teismas, skirdamas tėvams, globėjams (rūpintojams) įpareigojimą išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, kiekvienu atveju turėtų įvertinti šeimos socialinę padėtį ir nurodyti, ar kursų rengimo išlaidos apmokamos iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų, ar šias išlaidas apmoka asmuo, kuriam skirtas šis įpareigojimas.