Vaikams tėvų skyrybos yra jiems žinomo, kartais nors ir sąlyginai, bet saugaus pasaulio sugriuvimas. Tačiau kokia bus tikroji tėvų sprendimo gyventi atskirai kaina vaikui, jo fizinei, psichinei ir emocinei gerovei, priklausys, nuo to, kaip tėvams pavyks neužstrigti savo skausme, pyktyje ar kitose emocijose ir bandyti tarpusavyje tartis taikiai.
Apie tai ir dar daugiau diskusijoje kalbėjome su Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Ziobiene, Alytaus apylinkės teismo teisėja Diana Knezevičiene ir 16 metų teisinės praktikos turinčiu antstoliu, kuriam neretai tenka įgyvendinti teismo sprendimus, susijusius su vaikais, Eduardu Sergejėvu.
KOMENTARAS: daug gerų minčių ir patarimų besiskiriantiems. Tačiau apmaudu, jog vieno iš tėvų piktnaudžiavimas tėvo teisėmis ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu neužtikrinimas ( kitaip-toks reiškinys vadinamas tėvų atstūmimas), o gana dažnai net piktybiškas to trukdymas (net iki visiškai nutraukiant ir sugriaunant vaiko ir skyrium gyv. tėvo santykius, taip padarant psichologinę žalą vaikui) vis dar klaidingai vertinamas, kaip konfliktas tarp tėvų. Analogiškos situacijos vakarų valstybėse yra įvardijamos kaip smurtas artimoje aplinkoje ( prieš vaiką ir skyrium gyv.tėvą; psichologinis smurtas prieš vaiką ir vaiko teisių į šeimos ryšius neužtikrinimas), kur specialistai sugeba atpažinti smnurtautoją-nuteikinėtoją ir dėl to kenčiančius vaiką, skyrium gyv. tėvą ir jo artimuosius. Dėl tos priežasties Lietuvoje ypač sunkūs tėvų atstūmimo atvejai yra neišsprendžiami. Tokiais atvejais siūloma pagalba nėra efektyvi, o ir efektyvi būti negali, nes klaidingai suvokiama reiškinio esmė.  Tai-ne konfliktas tarp tėvų, o vieno iš tėvų SMURTAS prieš vaiką ir skyrium gyvenantį tėvą.
Diskusiją galite pažiūrėti čia: