Balandžio 25-oji: Pasaulinė Tėvų Atstūmimo Sindromo pripažinimo diena

Kai baigiasi meilė, atsiranda neapykanta. Šeimoje ji išliejama įvairiai: barniais, žeminant, šmeižiant partnerius. Nėra nieko blogiau, kai vaikai tampa šios «veiklos» įkaitais ar net įrankiais.
PAS. Kas tai?
Jei šeimoje iki ar jau ir po skyrybų vienas iš tėvų nuolat yra niekinamas, apie jį nuolat atsiliepiama tik blogai (pavyzdžiui, «tavo tėvas – tikras lepšis», «koks žioplys» ir pan), ilgainiui šią poziciją perima ir vaikai. Tai specialistai vadina vaiko žalojimu, o įteigtą poziciją – PAS (tėvų atstūmimo sindromu).
Vakarų Europos valstybėse atliktų tyrimų rezultatai įrodė, kad po skyrybų net 90-95 proc. moterų “savinasi” vaikus: pagrobia, slepia nuo sutuoktinio, neleidžia matytis. Tad nieko keista, kad šiuo atveju neigiamas vaidmuo priskiriamas motinoms kaip bendrų vaikų grobikėms ir jų, kaip įkaitų, laikytojoms. Atstumtojo vaidmuo dažniausiai tenka tėvui. Be abejo, pasitaiko, kad vaiką savinasi tėtis (taip elgiasi 5-10 proc. vyrų). Toks mamos ar tėčio elgesys gali būti atsitiktinis, epizodinis arba kartotis kasdien. Prieš vieną iš tėvų nukreiptų veiksmų amplitudė gali svyruoti nuo labai subtilių iki be galo grubių, nuo nežymių neigiamų pastabų apie tėvą iki jokiais faktais nepagrįsto melavimo ir šmeižimo.
Ne itin svarbu, kas ką ir prieš ką nuteikinėja (mama prieš tėvą ar tėvas prieš mamą), svarbiausia, kad toks elgesys vaikui kelia stresą, žaloja vaiką psichologiškai.
Santykiai, kurie nesibaigia
Būtų idealu, jei tėvai, kurie kartu nebegyvena, stengtųsi, kad vaikams nestigtų abiejų tėvų meilės bei dėmesio, kad nenutrūktų vaikų santykiai su abiejų tėvų giminaičiais, nes tai atžaloms teikia saugumo jausmą. Tėvai turėtų suvokti, kad nors jų, kaip partnerių, santykiai iširo, jų, kaip tėvų, santykiai nesibaigs niekada. Tik tai suprantantys buvę sutuoktiniai išliks vienas kitam pakantūs, sugebės tartis dėl vaikų auklėjimo, kultūringai ir pagarbiai elgtis vaikų akivaizdoje. Žodžiai « tėvas » ir « motina » turi būti suprantami labiau ne kaip daiktavardžiai, o kaip veiksmažodžiai ta prasme, kad tapus tėvu ir motina, tampi atsakingas už vaikų ateitį. Ši atsakomybė verčia tėvus ieškoti kompromisų ir išlikti padoriems, o tai suteikia vaikui žinojimo, kad yra mylimas.
Testas mamai
Gal ir jūs (ne)sąmoningai elgiatės taip, kad vaikas atstumtų tėvą ir jo meilę? Galite pasitikrinti. Sąžiningai pačios sau atsakysite į žemiau pateiktus klausimus
• Ar jūs sutinkate, kad:
o vaikai perima ir kopijuoja savo tėvų elgesį ir įpročius?
o vaikų elgesys ir įpročiai yra įtakojami jų aplinkoje esančių žmonių (tėvų, mokytojų, kaimynų, kitų vaikų ir pan.)? Ar sutinkate, kad tų žmonių emocijos, jausmai, baimės irgi yra perduodami vaikui?
o vaikams lengva ką nors įteigti?
o vaikai greitai pasiduoda skiepijamam baimės jausmui?
o vaikai greičiau sutrinka ir išsigąsta, kai susiduria su nežinomu žmogumi ar aplinkybėmis?
• Esate tolerantiška ar priešiškai nusiteikus vaiko tėvo atžvilgiu? Gal paniekinamai apie jį atsiliepiate? Kaltinate jį nebūtais dalykais? Ar, vaikui girdint ir matant, demonstruojate neigiamas emocijas tėvo atžvilgiu?
• Ar įteiginėjate savo vaikui, kad tėvo namuose nieko gero? Ar suvokiate, kad vaikas labai jautrus tokioms užuominoms ir tokiu elgesiu jūs savo baimes ir neigiamus jausmus perduodate vaikui? Ar suprantate, kad vaikas ne savo, o jūsų jausmus išgyvena?
• Ar jūsų vaikas turi galimybę lankydamasis pas tėvą pats nuspręsti, ar jūsų pasisakymai apie tėvą atitinka tikrovę?
• Ar jūs, girdint vaikui, pagarbiai kalbate apie vaiko tėvą su savo giminaičiais ar draugais? O gal nuolat pasakojate apie jį bjaurius dalykus, o vaikas tai girdi?
• Jūs pamirštate paminėti vaikų tėvo teigiamas savybes girdint artimiesiems, kitiems jūsų aplinkos žmonėms? O gal jūsų tikslas ir yra savo neigiamas emocijas įteigti kitiems žmonėms, kad sulauktumėte didesnio palaikymo?
• Ar esate pasiruošusi kartu su vaiko tėvu išsiaiškinti iškilusius nesklandumus, ar esate įsitikinusi, kad “puikiai žinote, kaip tėvas reaguos” ir iš pokalbio su juo nebus jokios naudos?
• Ar kuriate mintyse “idealaus tėvo” paveikslą, kokio jūs savo vaikams (kaip sau partnerio, vyro) norėtumėte?
• Ar kaltinate vaikų tėvą dėl to, kad jis neturi ar neatitinka jūsų susikurto “idealaus tėvo” savybių?
• Su kokia nuotaika jūs pranešate vaikui, kad jo tėvas nori su juo kalbėti? Džiaugsminga ar abejinga intonacija? Ar paskatinate vaiką tėvui papasakoti, ką jis šiandien veikė ir pan.?
• Ar jūsų reakcija į tėvo skambutį yra tokia pati, kai jūs vieni namie ir kai kas nors svečiuojasi? O gal “vaidinate gerą motiną”, kad pašaliniai žmonės susidarytų įspūdį, jog su vaiko tėvu bendraujate normaliai?
• Jūs dažnai sakote tėvui (pati dėl to nė kiek nesijausdama kalta), kad tėvas skambina “netinkamu momentu“.
• Ar jūs pati skatinate vaikus paskambinti jų tėvui, jei kas nors svarbaus jų gyvenime vyko ar vyksta?
• Kaip jūs elgiatės,kai pamatote tėvo el. paštu vaikams atsiustą laišką ? “Netyčia” žinutes ištrinate?
• Ar tėvo laiškus ir siuntinėlius, iškart perduodate vaikams? O gal pirmiausia pati juos atplėšiate? O gal netyčia išmetate ar sunaikinate?
• Ar jus patenkinta, kad jūsų vaikai reguliariai susitinka ir bendrauja su jų tėvu?
• Ar jūs einate kartu su vaikais pirkti tėvui gimtadienio dovanos? Ar išleidžiate vaikus pas tėvą švesti tėvo gimtadienio? Ar leidžiate vaikams paskambinti tėvui jo gimtadienio proga? Ar pati paskatinate vaikus tai padaryti?
• Ar padedate vaikams nuvykti į svečius pas tėvą? Pati nuvežate ir palydite?
• Ar jūs žinote, kaip atrodo jūsų vaiko kambarys jo tėvo namuose?
• Ar jūs žinote, ką vaikai veikia, kai jie yra pas tėvą?
Ar jūs patenkinta tėvo dovanėlėmis vaikams, ar džiaugiatės kartu su jais? Ar vaikų akivaizdoje peikiate ir kritikuojate tėvo dovanas, o gal net, vaikams matant, jas sunaikinate ar išmetate?
• Ar su vaikų tėvu esate aptarę vaikų bendravimo su juo ir lankymosi pas jį sąlygas? Ar jūs laikotės tų susitarimų? Ar ginčijatės ir net baratės su tėvu vaikams girdint?
• Ar jūs pasistengiate, kad vaikams svarbių įvykių metu tėvas galėtų taip pat dalyvauti? Ar, atvirkščiai, pasistengiate, kad visos vaikui svarbios progos praeitų be tėvo?
• Ar pritariate vaikų bendravimui su seneliais iš tėvo pusės? Jei ne, tai gal net stengiatės tą bendravimą nutraukti? Kodėl?
• Ar kartu su vaikais rūpinatės dovanėlėmis seneliui ar močiutei iš tėvo pusės jų gimtadienio ar kitos šventės proga? Ar skatinate vaikus tai daryti?
• Ar skatinate vaikus paskambinti seneliams iš tėvo pusės, ar parašyti atvirutę kokia nors proga?
Testo tęsinio ir daugiau informacijos ieškokite www.tetis-info.lt arba šiame tinklapyje rubrikoje Testas motinoms.
Vietoje moralo
AR tai, ką perskaitėte, jums pažįstama? Ar kada pagalvojote, kaip pati jaustumėtės, jei tokią šmeižto akciją vaiko tėvas organizuotų prieš jus? Ar suprantate, kad toks tėvo žeminimas vaikų akivaizdoje, yra taip pat ir vaikų žeminimas ir net įžeidinėjimas? Juk jūsų vaikas prasidėjo iš dviejų žmonių: tėčio ir mamos. Ir jei vienas iš jų yra nieko vertas, pamąstykite, ką išgyvena vaikas? Ilgainiui jis ims nekęsti savęs, savo kūno, charakterio bruožų, paveldėtų iš “siaubingo” tėvo. Ilgainiui kompleksai, bendravimo sutrikimai virs PAS.
Jei perskaičiusi klausimus atpažinote save, yra tik dvi priežastys, kodėl taip elgiatės. Pirma, Jums pačiai reikia psichologo pagalbos, nes nesusitvarkote su užvaldžiusiu pavydu, pykčiu, kerštu, egoizmu. Antra, jūs tai darote norėdama įgelti ir įskaudinti vaikų tėvą. Tačiau atminkite : bausdama vaikų tėvą baudžiate ir žlugdote savo vaikus. Tai, ka jūs darote, nėra iš meilės vaikui.
Parengė Birutė van der Weg
Straipsnis išspausdintas žurnale « Tavo vaikas » 2009m. Nr.5.