Lygiavertės tėvystės asociacija
Tarnybos demonstruoja neregėtą aktyvumą – pasieniečiai reagavo žaibiškai, pasisakė net prezidentas, veiksmus koordinuoja krizių valdymo centras.
Žiniasklaida piešia itin niūrų Algirdo paveikslą – vaiko pagrobėjas, sienos pažeidėjas, priešiškos šalies pilietis, radikalus ekologas ir net blogo tėvo blogas vaikas. Tėčio juodinimo lyderiu, natūralu, tapo priešingos pusės advokatas ( „Su pagrobto vaiko mama dirbantis advokatas: A. Švanys garbina Rusiją, neturi jokių tėvystės įgūdžių” -Lrytas.lt)
Tik komentatoriai skirstosi į skirtingas stovyklas: dalis, smerkia, kita dalis – palaiko:
„O kiek motinos pagrobė vaikų ir išvežė į užsienius – kažkodėl tylima! Man pačiam taip buvo nutikę ir vaikas buvo pagrobtas į Rusiją. Bet apie tai niekur spaudoje nerašė, nes vyras (tėvas) gali ir be vaikų gyventi!”
„Dabar sukilo visa armija funkcionierių, o kur buvo anksčiau?”
„Vaikui blogai, bet kai toks teisminis ir teisinis teroras vyrų teisių atžvilgiu, tai pamokymui gerai.”
Kol nebus ištirta, ar Algirdas ir jo dukra nepatyrė tėvų atstūmimo (nepagrįsto kliudymo užmegsti ir išlaikyti pilnavertį tarpusavio ryšį), bet kokie vertinimai bus spekuliatyvūs.
Patebėjimai:
Kaip šaunu, kad tėtis įgijo socialinių įgūdžių ( kaip sako, kai nori-netrunki): „<…> kaimyninės šalies pareigūnai tvirtina, kad mergaitės būklė yra gera ir ji prižiūrima tinkamai” , gi vos prieš dieną skaitėme, jog : „žmogus visiškai neturi jokių tėvystės socialinių įgūdžių“ (anot mergytės mamos advokato)… Smalsu: ar čia supratimas apie vaiko priežiūrą skirtingas, ar požiūris į asmenį ? (B.van der Weg)
Bjauroka matyt jog žiniasklaida turėdama daugybę , paties Algirdo parašytos informacijos, ne visa ja pateikia . Atsirenka kas jiems reikalinga nupiešti jį kaip beprotį “pagrobusį” , jo darbo ,bet jau nebe jo vaika. Retai prasitariama jog jis mokslo laipsnį turintis intelektualas , kartais burbteli jog ekologas , bet niekada nepamirštama pridėti jog “radikalus”. Kur jau nebusi radikalus kuomet visuomenėj peršama mintis atsisakyti turėti vaiku vardan “mažesnio co2 pėdsako”.
Nebuvau susitikęs su Algirdu , bet tikrai daug valandu esam kalbėję telefonu. Tai nuo savęs dar pridurčiau jog žmogus dar ir “radikaliai” empatiškas.
Ne karta man atsiliepus ir atsiprašius jog dabar intensyviai dirbu ir negaliu kalbėti , jis pasakydavo jog paskambino tik mane moraliai palaikyti ir nepalužti kovoje dėl sūnaus , sakydavo jog tikrai viena diena aš savo sūnu ne tik pamatysiu , bet ir su juo gyvensiu. Klausdavo kuom jis man galėtu padėti .
Jo teigimu jo vaiko jam neleido matyti 4 mėnesius iki buvo nustatytos “laikinosios”.
Algidas yra sakęs jog “su daug tėvu paskutiniu metu kalbėjau ir tavo istorija, Arūnai , yra unikali ir tuo pačiu sudaužanti viltis jog teismo sprendimas užtikrina netrukdoma bendravima po skyrybu su vaiku. “ Klausė ar galėčiau jam atsiūsti mano istorija labiau iliustruojančius teisinius dokumentus ir ar galėtu juos naudoti savo bylose.
Neabejoju jog parodęs Strasburo atsakymus rašytus man ar M.Rinau , gaus prieglobstį betkurioje civilizuotoje šalyje.
Nes aš turėdamas teismo sprendima tik kas antra savaitgalį matyti sūnu ,negaliu jo įvykdyti nuo 2017 gegužės 7 .Nuo tada tik kelis kartus ,po bylos teisėjai prašant, “aš tavęs kaip žmogus prašau, nu leisk jiems susitikti,” buvo leidžiama po valanda pažaisti su savo vaiku ,kuris faktiškai priklauso tik motinai.
M.Rinau , turėdamas teismo sprendima vistiek buvo priverstas “pagrobti” savo dukra.
Visi kiti yra užvalkiojami vykdant nesibaigiančius instituciju reikalavimus , išsunkiami emociškai ir financiškai.
Ir vyrai,dažniausiai, priversti rinktis arba bėgti su savo vaiku iš tokios “gerovės Lietuvos” arba tik tikėtis savo vaika atsitiktinai susitikti gatvėje . (A.Baškys)