Laba diena,
Jūsų tinklapyje aš suradau reikalingos man informacijos, nes grynai parašyta tai, ką daro mano žmona. Faktiškai aš beveik viską pajaučiau ant savęs. Neleidžia dukroms mane vadinti tėčiu, paimti dovanas, drabužius, žaislus. Vienu žodžiu tą, ką aš perku. Jeigu vaikai mane pamato lauke, liepia jiems bėgti, kur nors slėptis, arba sakyti „atstok”, „nelįsk” ir visokius kitus panašius dalykus. Šmeižia mane dukroms bei gydytojams, mokykloje, darželyje, kaimynams, kad aš esąs alkoholikas, ligonis ir pan. Ir viską daro vaikų akivaizdoje.
Teismas nustatė bendravimo su vaikais tvarką, tačiau žmona visaip kliudo. Gyvenam kartu, tačiau ji vaikams draudžia užeiti į mano kambarį, o man net palinkėti jiems labos nakties. Mano žmona tokio isteriško charakterio ir dažnai rasdavo su kuo pakonfliktuoti. Bėgant laikui pas žmoną atsirado kažkokios, kaip aš suprantu, problemos su psichika, nes ji pradėjo sakyti visokias nesąmones. Pradėjo dar labiau su visais konfliktuoti. Nebe pakęsdamas pateikiau ieškinį santuokos nutraukimui ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su manim. Teko man daug su kuo bendrauti, vaikų teisių apsaugoje, policijos komisariate. Prašiau, kad būtų suteikta vaikams psichologinė pagalba. Tačiau žmona neleidžia, nes ko gero bijo, kad gali paaiškėti jos netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu.
Dauguma žmonių man sako, kad man neišeis vaikams padėti ir kad aš nutraukčiau savo pastangas. O man labai gaila dukrų ir tai kad aš niekaip joms negaliu padėti. Aš paskutiniu metu labai daug perskaičiau visokios informacijos, tame tarpe ir apie Parental Alienation Syndrome.
Man tiktai įdomu, ar yra kokie pas mus specialistai psichologai, kurie gal žino apie tokį sindromą ir gali padėti vaikams. Ir kaip galima patikrinti, ar psichiškai sveika mano žmona, ar galima jai auklėti vaikus?
E.
2011-04-09
