Sveiki,
Labai dėkoju už atsiradusį Jūsų internetinį puslapį, kurį radau visai atsitiktinai.
Esu dviejų mažamečių sūnelių tėtis (5 ir 3 metukai), jų nematantis 2 metus. Po ir prieš teismo sprendimą jų mama (buvusi sutuoktine) juos išvežė, o mane apšmeižusi padavė į teismą. Vykstant vienam teismo posėdžiui po kito, radau savo vaikus, paliktus savaitiniame darželyje, specialioje naktinėje grupėje, su kitais paliktais vaikais.
Mano tiesos ieškojimai po VTAT-as, raštų rašymai, kreipimaisi į teismus, apeliacijos ir surinkti faktai prieš pusantrų metų nuėjo perniek. Teismas vis tiek priteisė vaikus motinai, nors vaikai iki šiolei myli mane.Jūsų puslapis padėjo man rasti pavadinimą problemos, su kuria susidūriau, tačiau neturėjau tam paaiškinimo.
Jūsų informacija turėtų būti viešai skelbiama, kuo platesniam ratui žmonių, ir ypatingai Lietuvoje, kur problema išsikerojo ypač plačiai. Tai jau tampa valstybės problema ir valstybė turi ją pažinti ir imtis priemonių jai sustabdyti. Pats patyriau visą sistemos požiūrį į savus vaikus bandantį susigrąžinti tėtį.
Teismai, Vaikų teisių apsaugos tarnybos, policija yra motinos, numetusios vaikus, pusėje. Vyrui, mylinčiam savus vaikus, lieka nepavydėtinas vaidmuo. Pats tai patyriau. Bet ką daryt tėčiui, supančiotam įstatymų dogmų ir vis neįstengiančiam ištraukt savų vaikų iš prastos kokybės aplinkos? Ką atsakyt vaikui, kuris nesupranta, kodėl tėčiui neleidžiama būti kartu su vaikais, kodėl jis šiame naktiniame darželyje?
Vyrui, negalinčiam apgint savų vaikų, psichologiškai beveik neįmanoma su tuo susitaikyt. Pats bandau rikiuot savus veiksmus, norėdamas atgaut savus vaikus ir grąžint jiems normalią vaikystę. Didžiulių dvasinių jėgų tam reikia, ne kiekvienas supras, o tik tai patyręs. Jūsų puslapis davė daug info mano atvejui. Tikiuosi ir kitiems mamoms ir tėčiams, patyrusiems PAS, padės pradžiai bent įvardinti, o po to, ir kovoti su šia problema. Dar kartą dėkui! Sėkmes!
Pagarbiai, E.
2011-04-11
