Š.m. gruodžio 2 dieną FB patalpintas video fragmentas apie vaiko paėmimą iš šeimos. Mačiusiems šį video fragmentą abejingu likti neįmanoma. kaip ir neįmanoma nematyti specialistų daromų grubių klaidų vaiko paėmimo metu, sukeliant vaikui daugiau ir ilgiau besitęsiančio streso. Kaip dažnai būna , visuomenė pasidalijo: vieni – užjaučiantys mamą ir reikalaujantys vaiką grąžinti mamai, kiti- analizuojantys tokios atomazgos priežastis ir stojantys vaiko tėvo pusėn. Manytina, jog didžioji dalis visuomenės nepažįsta šeimos bei nėra susipažinusi su oficialiais dokumentais iš šeimos skyrybų bylos. Todėl nenusotabu, jog sklando, gandai bei prielaidos, dar labiau kiršinantys žmones.

Apie šia skaudžią situaciją daugiau žinančios korespondentės Rasos Karmazaitės pastebėjimai:

„Prieš keliant audrą ir darant išvadas apie emocingą vaizdo įrašą, kuris darytas anksčiau, bet paviešintas kažkodėl dabar, reikėtų žinoti daugiau faktų. Tam, kad vaizdas būtų išsamesnis. Žinau apie situaciją iš dokumentų, tad – be emocijų, tik faktai apie užsitęsusią skyrybų dramą.

Vyko skyrybos. Tėvas, gyvenantis Alytuje, sutiko mokėti vadinamus alimentus, geranoriškai davė ir didelę sumą papildomai. Motina nenurimo – vaiko tėvą bandė paversti siaubūnu, neleisti jam matytis su vaiku. Apkaltino jį smurtu, užsiundė pareigūnus, bet niekas nepasitvirtino, byla buvo nutraukta. Tad vaikui teismas buvo paskyręs laiką būti ir su tėvu.

Kai vaikas kartą paskirtu laiku buvo tėvo namuose, motina nuvykusi naktį prie durų iškvietė greitąją pagalbą ir sukėlė triukšmą, neva prieš vaiką tėvas smurtauja, vaikas žalojamas. Kai medikai įėjo į tėvo namus, rado vaiką ir naują tėvo šeimą ramiai besiilsinčius. Motina nenurimo – bandė toliau juodinti tėvą, institucijas užvertė skundais.
Vaikas psichologams pasakojo, kad aplink namus, kur gyvena su motina, skraido dronai ir juos stebi. Taip sakė motina. Vaikas kurį laiką buvo slepiamas, nelankė mokyklos. Jis galbūt buvo įbaugintas.
Tikėtina, kad viskas gali remtis į žemiškus dalykus – pinigus.
Kai teismas paskyrė vaikui gyventi visgi su tėvu (jo pusę palaikė ir vaiko teisės), o motinai nustatė laiką, kada ji gali su juo būti, viskas apsivertė ir finansiškai. Teismas vadinamus alimentus priteisė jau iš motinos, o buvęs vyras dar paprašė grąžinti nemenką sumą, kurią buvo skyręs geranoriškai. Teismas pritarė. Tada motina ieškojo, kas galėtų parašyti apie buvusį vyrą kaip apie neva smurtautoją. Susisiekė ir su manimi.
Pasigilinus paaiškėjo, kad nėra įrodymų, jog alytiškis būtų siaubūnas. Patariau moteriai gražiuoju baigti skyrybų procesą, tartis, kad kuo mažiau nukentėtų vaikas. Tada prasidėjo teroras – ji ir jos motina skambinėjo man be paliovos – nuo beveik septintos ryto iki vėlaus vakaro, keitė telefono numerius ir darė spaudimą – reikalavo, keikė, kad nešoku pagal jų dūdelę. Norėjo, kad viešinčiau vaiko asmens ir kitus jautrius duomenis, uždaros bylos detales, nors to daryti negalima. Man buvo gaila vienintelio – vaiko.
Ir dabar, kai svetimi pamatė vaiko emocijas, jo neuždengtą veidą, mintis buvo viena – kodėl tai paviešinta, kodėl motina nepagalvojo apie pasekmes vaikui? Įrašas išplito, jį galėjo matyti ir jo draugai.
Vaikai per skyrybas neturi tapti kovos įrankiu, tėvai turėtų stengtis juos apsaugoti nuo stresų. Vaikams ir motina, ir tėvas svarbūs. O šis vaikas turi ir senelius. Tikiu, kad jo nuo artimųjų neatplėš, bet jis gal pagaliau turės normalų vaikišką gyvenimą – tokį, kokį ir turi turėti vaikai. Neginu vaiko teisių specialistų, jie kartais perlenkia lazdą, bet, nežinant faktų ir tikrosios situacijos, nereikėtų kelti isterijų.“