Tarptautinės tėvų atstūmimo pažinimo dienos proga noriu dar kartą atkreipti dėmesį į tėvų atstūmimo (toliau sutrumpintai TA) reiškinį. TA turi ne vieną standartinį apibrėžimą, tačiau Airijos Teisingumo ministrė Helen McEntee pasakė trumpai ir aiškiai:“ Tėvų atstūmimas apibūdinamas kaip situacija, kai vaiko pasipriešinimas ar priešiškumas vienam iš tėvų nėra pateisinamas ir yra psichologinės manipuliacijos rezultatas kito iš tėvų“.

Pastaraisiais metais TA sąvoką vis drąsiau mini kai kurie psichologai, VTAT darbuotojai, advokatai. Deja, jų kol kas -mažuma. Keista, jog su šeimomis bei vaikais dirbantys specialistai, suprasdami, jog psichologinis poveikis vaikui, siekiant nutraukti jo ir skyrium gyvenančiojo iš tėvų santykius, yra žalingas vaikui, kenkia jo interesams bei yra vaiko teisių pažeidimas, nedrįsta to vadinti TA, kas iš esmės tai ir yra. Kad TA egzistuoja realiai gyvenime, parodo VTA direktorės Ilmos Skuodienės pateikiami skaičiai bei vaiko teisių apsaugos kontrolierės E.Žiobienės metinių ataskaitų duomenys.

Norėčiau detaliau apsistoti ties trimis esminiais TA momentais :

1.TA, kaip smurtas prieš vaikus.

Specialistų, dešimtmečiais tyrinėjančių TA reiškinį, TA pripažįstamas kaip viena iš sunkiausių emocinio smurto prieš vaikus rūšių. Vienas naujausių tyrimų apie tai -Suzanne Verhaar (School of Psychological Sciences, University of Tasmania, , Australia), Mandy Loiuse Matthewson(Royal Adelaide Hospital, Australia) ir Caitlin Bentley studija“ The Impact of Parental Alienating Behaviours on the of Adults Alienated in Childhood” (Tėvų atstūmimo elgesio įtaka suaugusiems, vaikystėje patyrusiems tėvų atstūmimą).

Šiame tyrime kokybiškai ištirta suaugusiųjų, vaikystėje susidūrusių su tėvų atstūmimo elgesiu, psichinė sveikata. Tyrimai rodo, kad TA elgesys vaikystėje gali turėti didelį poveikį tų vaikų psichinei sveikatai vėliau, įskaitant nerimo sutrikimus ir traumų reakcijas. Tyrinėtos keturios temos: psichikos sveikatos problemos, įskaitant nerimo sutrikimus ir traumų reakcijas, emocinis skausmas, priklausomybė ir medžiagų vartojimas bei įveikimas ir atsparumas. Buvo nustatytas TA perdavimas iš kartos į kartą. Buvo rasta painiavos, suvokiant  TA patirtį, psichinės sveikatos poveikį ir padidėjusį minčių apie savižudybę lygį. Šis tyrimas parodė klastingą TA pobūdį ir pateikė papildomų šio elgesio, kaip psichologinės prievartos formos, įrodymų.

2018m. įsigaliojęs vaikų teisių apsaugos įstatymas apie psichologinį smurtą prieš vaiką sako taip: „vaikui daromas psichologinis poveikis, dėl kurio sutrikdyta jo sveikata, normali raida ar buvo sukeltas pavojus sveikatai, normaliai raidai“. Užsienio specialistų atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog TA atvejais vaiko išgyvenamas ilgalaikis stresas dėl manipuliavimo juo žymiai padidina psichinės vaiko sveikatos riziką visam likusiam jo gyvenimui. TA patyrusiems vaikams pasireiškia sekantys simptomai:pyktis, elgesio kontrolės trūkumas ar praradimas, pasitikėjimo savimi bei savigarbos stoka ar praradimas, nesveikas prisirišimas ir išsiskyrimo nerimas, baimių ir fobijų atsiradimas,depresijos ir polinkis į savižudybę, miego sutrikimai, valgymo sutrikimai, šlapinimasis į lovą, mokymosi sunkumai, narkotinių medžiagų ir/ar alkoholio vartojimas bei savęs žalojimas, obsesinis-kompulsinis elgesys, nerimo ir panikos priepuoliai ir kt. Tačiau Lietuvoje, net vaiko psichologinės ekspertizės nustatytą lojalumo konfliktą (psichoginio poveikio vaikui rezultatas), nesveiką prisirišimą prie vieno iš tėvų, išsiskyrimo nerimą (TA atvejais nepagrįstai bauginant vaiką, jog jam nesaugu su skyrium gyvenančiuoju), vaiko nepateisinamą pyktį atstumiamam tėvui, elgesio kontrolės trūkumą (VTAT specialistų akivaizdoje vaiko sakymas, kad norėtų, jog atstumiamas tėvas mirtų, arba norėtų jį išmesti per langą, arba atstumiamam tėvui sakoma, jog jis neturi smegenų ir pan.) TA atvejais pagalbą šeimai turintys teikti specialistai tame psichologinio smurto neįžvelgia.

Atidžiau panagrinėjus smurto prieš vaikus diagnostikos metodines rekomendacijas rasime ir daugiau TA elgesio, kaip psichologinio smurto prieš vaiką, atitikmenų. Pavyzdžiui: 1.Ekspoatavimas- nuolatinis vaiko naudojimas suaugusiųjų psichologinėms, tarpasmeninėms, finansinėms ar kitoms problemoms spręsti. TA atvejais vaikas padaroma skyrybų „trofėjumi“, siekiant gauti daugiau materialinės naudos, arba vaikas tampa atsakingu už jį nuteikinėjančio tėvo savijautą bei laimės pojūtį, arba tampa jo sąjungininku skyrybų byloje, kai vaikui pasakojama apie finansinis reikalus, rodomi byloje eantys dokumentai ir pan.

2.Korupcija – vaiko skatinimas įsitraukti į asocialią ar destruktyvią veiklą. TA atvejais vaikui meluojama apie skyrium gyvenantį tėvą, įtikinama melu arba vaikui nurodoma specialistams meluoti apie įvykius, vaikas skatinamas elgtis nepagarbiai skyrium gyvenančiojo tėvo atžvilgiu arba jo grubus elgesys nėra koreguojamas ir pan.

3.Socialinė izoliacija – sąlygų nesudarymas reikiamiems vaiko socialiniams santykiams su socialine aplinka susiformuoti, tokių santykių nutraukimas. TA atvejais nesudaromos sąlygos vaikui bendrauti su skyrium gyvbenančiu tėvu bei kitais artimais giminaičiais, užsitęsus sunkiems TA atvejams santykiai nutraukiami taip pat.

4.Nuolatinis gąsdinimas. TA atvejais vaikai gąsdinami, jog skyrium gyvenantis tėvas jų negrąžins, kad jie niekada nebepamatys to, pas kurį gyveną, kad, išvykus pas skyrium gyvenantį tėvą, nuteikinėtojas be vaiko liūdės, ar net susirgs ir t.t. ir pan. Man žinomas atvejis, kai 4m.vaikui buvo prigrasinta nieko nevalgyti ir negerti, būnant pas savo skyrium gyvenantį tėvą, nes, jei vaikas tai padarytų, mama su močiute numirtų. Vaikas, po keletos valandų svečiavimosi, išalkęs ir ištroškęs, darosi irzlus ir nori namo, kur galės pavalgyt ir atsigert. Vaiko patiriama emocinė įtampą bei fiziologinių poreikių netenkinimas laiku vaiko nuteikinėtojui nerūpi. Kai tai daro svetimas asmuo-tai yra tikimybė, jog bus vertinama, kaip psichologinis smurtas prieš vaiką. Bet, jei vaikas patiria TA ir tai daro vienas iš vaiko tėvų-nuteikinėtojas, niekas nebepajėgus tai įvardinti smurtu prieš vaiką?

Taip pat smurto prieš vaikus diagnostikos metodines rekomendacijose sakoma, jog „psichologinio smurto riziką rodo tokie tėvų veiksmai:nesugeba suprasti, kad vaikas patiria emocinį stresą; nesupranta vaiko poreikių ir kategoriškai riboja juos ir (ar) bendravimą su kitais“. Tai pasakytina apie vaiko nuteikinėtojus TA atvejais.

Specialistai vengia tai vertinti psichologiniu smurtu prieš vaiką, kas yra psichologinio smurto prieš vaiką toleravimas. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės metinėse ataskaitose TA, kaip psichologinio smurto prieš vaiką rūšis, procentais neskaičiuojamas, nes, kontrolierės nuomone, TA yra viso labo tėvų tarpusavio konfliktas… Ir niekas čia lyg ir neturėtų kažką daryti, o tik patys tėvai tarpusavyje susitarti. 2021m. metinėje ataskaitoje pažymėta, jog 33% skundų dėl teisės bendrauti su tėvais/artimais giminaičiais buvo pagrįsti. Manau, tuos 33% derėtų pridėti prie psichologinio smurto prieš vaikus atvejų.

2.Tėvų tarpusavio susitarimo TA situacijose galimybes.

2021m. veiklos ataskaitoje vaiko teisų apsaugos kontrolierė pastebi, „kad nemažą darbo laiko dalį tenka skirti besiskiriančių ar jau išsiskyrusių tėvų vaikų teisių užtikrinimui. Tėvai nesugeba nei taikiai, nei su specialistų pagalba sutarti dėl esminių dalykų: vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančia (-iu) mama ar tėčiu, vaiko išlaikymo, be to, nevykdydami teismo priimtų sprendimų, patys kartotinai pažeidinėja savo vaikų teises. Tai rodo, jog tėvystės (motinystės) įgūdžius reikia stiprinti, tėvams reikia daugiau informacijos apie vaikų auginimą, jų ugdymą, psichologinę būseną, galimas pagalbos paslaugas.“

Panašu, jog gerb.kontrolierė neturi nei menkiausio supratimo kad tokie skundai byloja apie galimai sunkiausius TA atvejus. Kaip jau ne kartą gerb. E.Žiobienė tokių skundų priežastimi įvardina tėvų nesugebėjimą susitarti, kas toliau pakreipia situacijos eigą aklavietėn. Taip labai rimta ir tik išimtinai TA srityje išsimokslinusių specialistų sprendžiama problema „numetama“ patiems, tai patiriantiems, dažnai net nesuprantantiems, kas iš tiesų vyksta ir juo labiau, kaip tai sustabdyti.  Posakis „Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“ tinka ir TA atvejais. Apmaudu, jog specialistai vis dar nepakankamai įvertina tai, jog yra žmonių, su kuriais neįmanoma susitarti. Tai- psichologinius asmenybės sutrikimus turintys asmenys bei sociopatai. Jei žmogus vengia vykdyti teismo sprendimą, sabotuoja vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą, neina į kompromisus-tai jau aiškus signalas, jog galima įtarti psichologinių problemų apraiškas. Todėl labai svarbu, jog VTAT darbuotojai turėtų bent minimalų supratimą apie tokių asmenų elgesio tipus, mokėtų įvertinti galimos psichopatijos lygį. Tokiais atvejais būtina be išlygų taikyti griežtas poveikio priemones. Be jokios abejonės, geri tėvystės įgūdžiai yra svarbūs, tam tikrais atvejais pozityvios tėvystės kursai yra būtini. Tačiau sunkaus TA atvejais kursai tėvams situacijos neišsprendžia, nes negali pakeisti žmonių, turinčių psichologinių problemų, mąstymo.

3.Specialistų pagalba TA atvejais ir TA situacijų sprendimą.

Nežiūrint į tai, jog pastaruoju metu kiek dažniau kreipiamas dėmesys į konfliktiuškų skyrybų pasekmes vaikams, vedama mokymų specialistams, vis tik TA atvejais šeimai taikomos pagalbos priemonės yra neveiksmingos. O kartais-net žalingos, ypatingai vaikui. TA situacijų sprendimas bus sėkmingesnis tada, kai vaikų teises ginantys specialistai supras, jog:

-TA yra ne tėvų tarpusavio konfliktas, bet psichologinis smurtas prieš vaiką bei jo teisių į šeimos ryšius pažeidimas. Eilė užsienio valstybių TA įvardina dat ir smurtu artimoje aplinkoje. Todėl veikia tik tos priemonės, kurios yra nukreiptos į smurtautoją-vaiko nuteikinėtoją,-vaiko nuteikinėtojui nekeičiant savo elgesio, VTAT derėtų taikyti griežčiausias įmanomas priemones, įskaitant adminstracinės teisės nuobaudas,

– vaiko nuteikinėtojas turėtų būti prievarta siunčiamas į smurtinio elgesio keitimo programas, o, tam nepadedant, atskiriamas nuo vaiko, kaip ir bet kuris kitas smurtautojas,

– sėkmingai vaiko raidai svarbiau yra ne stiprus ryšys su jo tėvais ar teisėtais globėjais, bet SVEIKAS ryšys su jais,

-TA atvejus privalu kuo skubiau atpažinti ir nedelsiant imtis priemonių tai sustabdyti. LAIKAS-tai, kas sudaro sąlygas vaiko meilei skyrium gyvenančiam tėvui bei visai jo giminei virsti neapykanta (3-6 mėnesių laikotarpis yra riba, po kurios vaikui padaryta psichologinė įtaka darosi akivaizdi ir vis sunkiau atitaisoma).

Nesugebant to padaryti, smurtas prieš vaiką yra nuteikinėtojo kaltė ir institucijų, turinčių vaiką nuo to apginti, kaltė bei atsakomybė. Tada tiek vaikas, tiek ir atstumiamas tėvas, patiria dvigubą smurtą: psichologinį ir institucinį.

Keletas TA situacijos sprendimų-dvigubo smurto prieš vaiką ir atstumiamąjį iš tėvų, pavyzdžių:

Vilniaus Socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyrius labai sunkaus laipsnio TA atvejo pagalbos šeimai plane vaiko tėčiui rekomenduoja kreiptis į VšĮ Sotas ir/ar  Vaikų ir Paauglių Socialinį Centrą tikslu atstatyti sutrikdytą ryšį tarp tėvo ir vaiko. Atsakingu už tai paskiriamas vaiko tėvas. Bet, nei viena iš tų organziacijų paslaugų tėvų ryšiui atstatyti su vaikais skyrybų atveju neteikia! Ir, deja, šiuo metu tokių paslaugų Lietuvoje nežinoma, ar kas teikia. Žinant, kad šis konkretus atsvejis tęsiasi nuo 2017m., kad išbandyta mediacija, pozityvios tėvystės kursai, psichologų pagalba, pagaliau vaiko mamai, sistemingai nevykdant teismo sprendimo, paskaičiuota keletos tūkstančių eurų delspinigių suma, atvejis perduotas kito miesto VTAT, o čia-„trukt už vadžių, vėl iš pradžių“. Tuo tarpu vaikas, iš mylinčio ir prašančio pabūt ilgiau su tėčiu, virto grubiu, jo nekenčiančiu. Tokia absurdiška „pagalba“ šeimai yra ne kas kitas, kaip institucinis smurtas.

Kitas atvejis, 2019 teismo psichologinė ekspertizė nustatė, jog vaikui padarytas neigiamas poveikis dėl bendravimo su mama, pažymėtas didelis vaiko pyktis mamos ir jos artimųjų atžvilgiu, kuris susiformavo vaiką auginančio tėvo aplinkoje. Antros ekspertizės nustatyta, jog vaikas pasakoja baisius dalykus apie mamą, tačiau jo kūno kalba neatitinka žodžiais nusakomų įvykių, kas rodo įtakotą ir nuteiktą vaiko elgesį. Bet, 2022m. tas pats vaikas vis dar renkasi, susitiks su mama, ar ne, vis dar tebegyvena pas jį priešiškai mamai nuteikusį tėvą. Ir kelio atgal, greičiausiai, nebėra. Bet… užsuktas „pagalbos šeimai ratas“ vis tebesisuka. Bergždiai.

Užsienio TA srities specialistai žprofesionalai pabrėžia, jog visiems, kuriems pagal savo darbo specifiką tenka spręsti tėvų atstūmimo problemas, nepakanka turėt atitinkamą licenziją, atitinkamą išsilavinimą, bet privalu įgyti išsilavinimą specifinėje TA srityje. Be šito-absurdiškai ilgai besitęsianti ir jokių rezultatų neduodanti „pagalba“ TA atvejais yra tik lėšų ir laiko švaistymas. Kad geriau suprasti, kas nutinka, galime palyginti su neteisingai nustatoma diagnoze ir to pasekoje paskiriamu netinkamu gydymu, kuris ne tik nepadeda, bet dar labiau ligą vilkina bei komplikuoja. Nepaslaptis, jog sudėtingų ligų gydyti vykstama į užsienį, kai Lietuvoje tas kol kas neįmanoma. TA atvejais iškoti tiesioginės pagalbos užsienyje yra neįmanoma, nes nuteikinėtojas vaiko neleidžia bendrauti čia, Lietuvoje, tad apie išvykimą į kitą šalį neverta net svajoti.  Lieka padaryti viską ir pasiekti tarptautinius standartus, kad LT būtų laiku ir, vadovaujantis naujausiais TA sprendimo metodais, efektyviai stabdomas TA.

Vaikai dėl to patiria ilgalaikį smurtą ir yra nuteikti, su nežymiom išimtim, negrįžtamai. Valstybė deklaruoja, kad vaikai-svarbiausias rūpestis ir prioritetas. Tad valstybės mastu privalu spręsti ir skaudžią tėvų atstūmimo problemą, kaip tai daro TA pasekmes visuomenei suvokusios valstybės.

B. van der Weg-Bražiūninenė

PASG narė nuo 2014m.

P.S. atskirai norėčiau stabtelėti dėl Lietuvos Psichologų Sąjungos pozicijos TA klausimu.

Š.m. kovo 14d. išsiunčiau LPS paklausimą:“ Tikėdamasi, kad tėvų atstūmimo tematika yra LPS žinoma ir kad jau šis klausimas jos narių aptartas, norėčiau žinoti LPS poziciją dėl tėvų atstūmimo (Parental Alienation).
Žinant, jog tėvų atstūmimas išryškėja šeimos skyrybų metu, darytina prielaida, jog tiems psichologams, kurių darbo specifika yra emocinės/psichologinės problemos skyrybų pasekoje, tenka taip pat spręsti ir tėvų atstūmimo sukeltas problemas.
Todėl norėčiau atsakymo į antrąjį mano kreipimosi klausimą:
– ar kas iš LPS narių teikia vaiko ir vieno iš tėvų tėvų atstūmimo pasekoje nutraukto ryšio atstatymo paslaugas. Jei taip, tai kokias šiuo metu sėkmingai užsienio valstybėse taikomas metodikas/programas tam naudoja? Kiek sėkmingai išspręstų vaiko ir skyrium gyvenančiojo iš tėvų ryšio atstatymo atvejų pavyko pilna apimtimi?“

Po pakartotinio kreipimosi, gavau atsakymą, jog mano laiškas perduotas Vaiko psichologinės gerovės komiteto pirmininkei. Deja, iki šios dienos nei LPS prezidentė, nei minėtos komisijos pirmininkė, nei dar 4 psichologai, į kuriuos kreipiausi asmeniškai, taip ir neatsakė.

Taigi, yra apie ką susimąstyti.