2012 m. balandžio 27 dieną Asociacijos Prieš Tėvų Atstūmimą narys, teisininkas Paulius Markevičius, Lietuvos Respublikos Seimo komisijos posėdyje tema “Teisinė valstybė ir jėgos struktūrų funkcijos” pateikė pranešimą tema „Šeimos teisės keitimų būtinybė ir asmeninės pareigūnų atsakomybės klausimas“, kuriame atkreipė dėmesį į būtinumą keisti ir/ar koreguoti LR Civilinį Kodeksą, kad būtų teisiškai įgyvendinta vaiko teisė į abu tėvus ir abiejų tėvų teisė ir pareiga į savo vaikus. Pranešimo santrauka:
PRANEŠIMAS
DĖL ESMINĖS VAIKO GYVENAMOSIOS VIETOS NUSTATYMO REFORMOS
1. Šeima yra visuomenės pagrindas. Šeima kaip mažutė valstybė, kuri klesti, kai gyvena taikoje ir sutarime. Gerai, kol viskas yra gerai.
2. Vaikas turi teisę turėti abu tėvus (JT Vaiko teisių konvencija). Vaikai nėra dalomi ir nėra teisminių karų trofėjai. Tėvų teisės yra lygios. Jeigu būtų neužtikrinta asmens įstatyminė teisė, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime išaiškino, kad tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja.
3. CK 3.169 straipsnis. Vaiko gyvenamoji vieta tėvams gyvenant skyrium nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. LR CK ir teismų praktika užprogramuoja teisminius karus šeimose, nes skyrybų atveju vaikas priskiriamas vienam iš tėvų, kuris kartu gauna didesnę turto dalį. Vaiko gyvenamoji vieta vienu metu pas abu tėvus negalima pagal CK net ir tais atvejais, kai abu tėvai dėl to susitaria. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų realiai neužtikrina CK 3.170 straipsnyje nustatytos skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, skatina tėvų konfliktus, ypač turtinius, nes gyvenamosios vietos nustatymas kartu suponuoja teisę gauti papildomas pajamas iš skyrium gyvenančio tėvo. Lietuvos statistikos duomenimis vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina 94% visų skyrybų atvejais.
4. Būtina skatinti tėvus susitarti visais atvejais, o nesutarimų atveju pasekmes turi jausti ne vaikai, o patys tėvai. Tačiau LT įstatymai skatina karus dėl vaikų, o ne siekį susitarti. Įsivaizduokite, kas vyktų, jei dar teisme reiktų įrodinėti, kuris iš tėvų yra vertesnis gauti visą šeimos turtą, kuris šiuo metu dalijamas po lygiai.
5. Vaikų, žinoma, nepadalinsi. Tačiau ir nereikia dalinti. Vaikas turi teisę turėti abu tėvus ir bendrauti su jais. Vaiku turi rūpintis abu tėvai. Nesutarimo atveju turi būti preziumuojama lygybės pagrindu nustatyta kintama vaiko gyvenamoji vieta ir lygybės pagrindu nustatytas kintamas vaiko išlaikymas. Taip daroma Belgijoje, iš dalies Danijoje, Italijoje, Nyderlanduose.

Pvz. Danijoje išimtinė vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ir vaiko globa vienam tėvui skiriama tik išimtiniais atvejais. Nesutarimo atveju, teismas nustato vaiko gyvenamąją vietą vaiko mokykloje, o tėvai įpareigojami gyventi ne toliau kaip 10 km nuo mokyklos. Vaikui gerai, tėvams – nelabai, tačiau jie visada gali susitarti. Toks ir yra tikslas.

Belgijoje tėvai taip pat skatinami susitarti ir jų susitarimas visada turi viršenybę (išskyrus objektyvius atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams). Jei tėvai nesusitaria, nustatoma lygybės pagrindu kintama vaiko gyvenamoji vieta ir kiekvienas tėvas vaiką išlaiko tuomet, kai vaikas gyvena su juo. Dviejų namų atsiradimas vaikams nesukelia tiek problemų, kiek vieno iš tėvų netektis. Teismas pagal įstatymą privalo pirmenybę teikti bendrai vaiko priežiūrai ir dvigubai gyvenamajai vietai. Gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų teismas nustato tik išimtiniais atvejais. Belgija unikaliai išsprendė vaiko teisės turėti ir bendrauti su abiem tėvais užtikrinimo klausimą. Jei tėvai nesusitaria ir vaiko gyvenamąją vietą teismas nustato su abiem tėvais, pati skyrybų byla paliekama neužbaigta dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo, kol vaikas netampa pilnamečiu. Todėl jei vienas iš tėvų piktnaudžiauja ir pažeidinėja kito tėvo teisę rūpintis vaiku, tas tėvas gali bet kuriuo metu kreiptis į teismą, kuris nedelsiant pritaiko apsaugos priemones (per 2 savaites) ir gali skirti tėvui, kurio teisės pažeidžiamos, išimtinę vaiko globą.
6. Tėvai turi žinoti, kad vaiko gyvenamoji vieta išliks pas abu tėvus ir kiekvienas jų išlaikys vaiką, kai vaikas gyvens su tuo tėvu. Šis žinojimas skatins tėvus susitarti ir bendradarbiauti, o ne kurstyti teisminius karus. Šeimos, kuriose yra nustatoma bendra abiejų tėvų globa, laikui bėgant suranda kompromisą, nes yra priverstos bendradarbiauti. Priešingai, šeimos, kuriose vaiko globa nustatoma su vienu iš tėvų, konfliktas dėl vaikų laikui bėgant tik gilėja. Kai šeima išyra, susitarimas dėl vaikų turi būti pasiektas pačioje konflikto pradžioje, kai tai įmanoma, o ne po daugelį metų trukusio teisminio karo, kurio realiai niekas nelaimėjo ir negalėjo laimėti, o labiausiai nukentėjo šio karo “trofėjus” – vaikas.
7. Siūloma sudaryti darbo grupę, kuri parengtų CK ir CPK pataisas, iš esmės pakeičiančias dabartinį vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų principą. Valstybė neturėtų skatinti karų dėl vaikų, nes jie nėra trofėjai.
DĖL ASMENINĖS PAREIGŪNŲ ATSAKOMYBĖS
Paulius Markevičius atkreipė dėmesį į faktą, jog Lietuvoje tiek asmeninė, tiek kolektyvinė valstybės pareigūnų atsakomybė nėra reguliuojama įstatymais. Todėl pranešėjas siūlo sukurti įstatyminę bazę, kuri reglamentuotų asmeninę ir/ar kolektyvinę valdžios institucijų bei valdininkų atsakomybę.
Malonu pranešti, jog į Pauliaus Markevičiaus pastebėjimus buvo atkreiptas rimtas dėmesys. Seimo narys Gintaras Songaila Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Civilinio kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siūloma koreguoti LR Civilinį kodeksą, įteisinant galimybę po tėvų skyrybų nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ne tik su vienu iš tėvų, bet ir „su abiem tėvais arba abiejų tėvų nuolatinėse gyvenamosiose vietose pagal kintamą grafiką“.
Plačiau apie tai skaitykite lrytas.svetainėje.