Tarptautinė vyrų diena, lapkričio 19-oji, šiemet yra minima įvairiais renginiais pasaulyje visą savaitę, pradedant nuo praeito sekmadienio, lapkričio 13d. Rytoj, lapkričio 18-ąją, vyks tarptautinė akcija, skirta atkreipti dėmesį į smurtą prieš vyrus artimoje aplinkoje. Šią akciją organizuoja Tarptautinis prievartos ir smurto artimoje aplinkoje aljansas (Domestic Abuse and Violence International Alliance , sutr. DAVIA). Smurto prieš vyrus tema visame pasaulyje tampa vis aštresnė dėl to, jog, vadovaujantis įsitvirtinusiais stereotipais, ignoruojami moksliniai tyrimai, kurie atskleidžia, jog moterys artimoje aplinkoje smurtauja nė kiek ne mažiau, nei vyrai. Statistika, kuri pateikiama apie smurtą artimoje aplinkoje pagal lytis, neatspindi tikrosios padėties, nes vyrai nelinkę skųstis ar ieškoti pagalbos. Todėl DAVIA ėmėsi iniciatyvos atkreipti pasaulio dėmesį į šią problemą.
Šiuo metu Jungtinių Tautų socialinių, humanitarinių ir kultūrinių klausimų komitetas svarsto dokumentą „Smurtas prieš moteris ir merginas, jo priežastys ir pasekmės“. Deja, A/77/136 ataskaita yra tokia ydinga, kad DAVIA ragina komitetą atšaukti tolesnį svarstymą. Minėtas JT dokumentas, DAVIA nuomone, yra ideologijos triumfas prieš mokslą. DAVIA siekia pabrėžti didžiulį, dabar JT komiteto svarstomų pasiūlymų šališkumą, o aljanso parengta ataskaita yra laisvai prieinama internete.
Tyrimai rodo, kad būtent lyčių stereotipai ir nuostatos, kokiais asmenybės bruožais turi pasižymėti viena ar kita lytis, gali lemti tai, jog Lietuvoje vyrų savižudybių yra net keturis kartus daugiau, nei moterų. Dar 2006 m. Rita Žukauskienė savo knygoje „Kriminalinio elgesio psichologija“ rašė: „smurtauti ir būti auka gali ir vyras, ir moteris. Intymių partnerių smurtas yra gana plačiai paplitęs Šiaurės Amerikos visuomenėje. Daugelis pagalbos tarnybų intervencinių programų orientuotos reaguoti į smurtą, kurį patiria moterys iš savo sutuoktinių arba partnerių, ir dažniausiai smurtas tarp partnerių sutuoktinių suprantamas kaip vyro smurtas, o ne priešingai. Vis dėlto kai kurių autorių tyrimai, atlikti daugiausia JAV, rodo, kad moterys taip pat taiko smurtą prieš savo vyrus, o kai kurie autoriai pažymi, jog moterys labiau nei vyrai linkę smurtauti prieš savo intymų partnerį“, – rašoma čia prieš tai minėtoje knygoje.
Tokias prielaidas patvirtino ir vėlesniais metais atliktos analizės.
Daugiau negu 343 mokslinių tyrimų, atliktų 40 šalių smurto artimoje aplinkoje tema, kompiliacija patvirtina, jog: „moterys yra fiziškai agresyvios, kaip ir vyrai (ar daugiau) santykiuose su savo sutuoktiniais ar priešingos lyties partneriais“ (šaltinis: Martin Fiebert „Nuorodos, nagrinėjančios moterų išpuolius prieš savo sutuoktinius ar vyrus“, 2014 m.). Nepaisant to, feministinės organizacijos nesiremia mokslinių tyrimų išvadomis, bet naudoja pranešimų apie smurtą policijai suvestines. Kaip žinia, vyrai dėl patirto šeimoje smurto skundžiasi dažniausiai tik tada, kai jis tampa fiziškai pavojingas, ką patvirtinta ir 2020 Lietuvoje atliktas tyrimas (https://www.specializuotospagalboscentras.lt/tyrimai/). Dar tebėra gajus berniukų auklėjimas principu, jog vyrams nedera reikšti savo jausmų ar laikyti savęs aukomis. Persmelkiantys įsitikinimai ar stereotipai apie tai, kad vyrai yra smurtautojai, o moterys – aukos, tvyro kaip slogus smogas mūsų visuomenėje. Dėl to vyrai nedrįsta skųstis, neieško pagalbos, ką, deja, ne kiekvienas psichologiškai atlaiko. Prievarta prieš vyrus dažnai traktuojama kaip ne tokia rimta arba iš vis nereikšminga.
Vyrai, kaip žinia, dažnai smurtą patiria skyrybų metu, kai, siekiant didesnės dalies užgyvento turto ar išimtinai vaikų globos, jie yra nepagrįstai apkaltinami smurtu. Kol vyksta tyrimas, vyrai negali pareiti į savo nuosavus namus, matytis su vaikais. Praktika rodo, kad dažnai tokių atveju metu vaikai yra nuteikinėjami prieš tėčius, todėl galime kalbėti ir apie psichologinį smurtą prieš vaiką. Vėliau tas, dažniausiai, išsivysto į tėvų atstūmimą. Aišku, moterys taip pat susiduria su tėvų atstūmimu, bet vyrai dėl to nukenčia 4-6 kartus dažniau.
Be to, kaltinimams smurtu nepasitvirtinus, dažniausiai melagingai apkaltinusieji lieka nenubausti. Įdomu, ar statistikoje išlieka nepasitvirtinę pranešimai apie „patirtą“ smurtą. Ar kas susimąstė, kokį psichologines pasekmes patiria nekaltai apkaltintas žmogus?
Būtina suprasti, kad smurtas neturi lyties, todėl atpildo privalo susilaukti visi smurtautojai.
