Klausimas ( 2017-12-11):
Gerbiama vaiko teisių apsaugos Kontroliere,
Š.m. gruodžio 1 dienos TV laidoje “ Kultūros teismas“ (http://www.lrt.lt/mediateka/irasai, Kultūros Teismas, 2017-12-01), apibendrindama laidoje išsakytas mintis, jūs pareiškėte:
„Dviguba vaiko gyvenama vieta – išskirtinis atvejis. Vaikai gyvena per dvi vietas, esant aiškiam, geram sutarimui ir stebint vaikų psichologinę būklę, galima būtų tai leisti….Vaikas formuoja santykius, ryšius su šeima, kurioje jis gyvena, ta aplinka, tais namais. Ir jeigu mes kas dvi savaites keisime jų gyvenamą vietą kituose namuose, kažin, ar tai iš tikrųjų atitiks geriausius vaiko interesus.“
Iš jūsų pasisakymo darytina išvada, jog alternuojama vaiko gyvenama vieta po tėvų skyrybų nėra tinkamas sprendimas ir tai neatitiktų geriausių vaiko interesų. Be to, jūsų aiškinimas, jog vaikas gyvena šeimoje su vienu iš tėvų, vertintinas kaip diskriminuojantis, nes antrasis , skyrium gyvenantis vaiko biologinis tėvas/mama , anot jūsų, nepriklauso šeimai, tad ir artimų ryšių išsaugojimas nėra svarbus.
Būkite maloni, nurodykite, kokias tyrimais bei šaltiniais remiatės teigdama, jog alternuojama vaiko gyvenama vieta galima tik išimtinais atvejais, stebint psichologams ir kad alternuojama vaiko gyvenama vieta abejotinai ar atitiks geriausius vaiko interesus.
Iš anksto dėkingi už skubų jūsų atsakymą į mūsų paklausimą.
Pagarbiai,
Asociacijos Prieš Tėvų Atstūmimą vardu
Birutė van der Weg – Bražiūnienė
Atsakymas ( 2017-12-22):
Laba diena, gerbiama Birute van der Weg – Bražiūniene,
Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, kad komentuojate netiesioginę kultūrinę laidą, kur buvo nagrinėjamas konkretus literatūros kūrinys. Nurodomoje citatoje išsakyta abejonė, tačiau nebuvo galimybės plačiau pakomentuoti susiformavusios teisminės praktikos Lietuvoje ir kitose Vakarų Europos šalyse.
Jūsų keliamas klausimas ne vienerius metus plačiai diskutuojamas teisininkų ir psichologų, kur nesurandamas vienareikšmis atsakymas, net neabejoju, kad tiek teisminė praktika, tiek ir moksliniai tyrimai Jums yra žinomi.
Pagarbiai
Edita Žiobienė
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė
Tel. (8 5) 210 7077
El. p. edita.ziobiene@vtaki.lt
Klausimas (2018-01-31):
Gerbiama ponia Žiobiene,
Dėkoju jums už pagaliau gautą atsakymą. Norėčiau patikslinti kai kuriuos momentus, nes , mano nuomone, jie yra diskutuotini.
Laidoje nagrinėjama skyrybų byla bei vaikų ir tėvų po skyrybų bendravimo klausimai – tai nėra nauja tema. Jūs teigiate, jog mano keliamas klausimas plačiai diskutuojamas teisininkų ir psichologų ne vienerius metus ir kad nesurandamas vienareikšmis atsakymas.
Su šiuo jūsų teiginiu nesutinku dėl tos priežasties, jog pasaulio mastu yra atlikta daugybė kokybinių bei kiekybinių metaanalizių, kurių išvados nevienareikšmiškai patvirtino, jog lygiavertė tėvystė turėtų būti prioritetinis modelis, o visos kitos išsiskyrusių tėvų vaikų gyvenimo formos taikytinos tik išimtinais atvejais, kai lygiavertė tėvystė dėl objektyvių priežasčių yra netinkama. Jūsų nuomone vienareikšmio atsakymo dėl lygiavertės tėvystės nėra, o mūsų žiniomis ( t.y.APTA) lygiavertė tėvystė vienareikšmiškai pasaulyje pripažįstama prioritetine vaikų, kurių tėvai išsiskyrę, gyvenimo forma.
Mūsų žiniomis lygiavertės tėvystės sąlygomis auginami vaikai, ir jų tėvai, pasižymi geresniais rodikliais visais aspektais: psichinės sveikatos, savivertės, tėvų-vaikų ryšio stiprumo, laimingumo. Tai dokumentuota daugybės psichologinių studijų ir metaanalizių, iš kurių pačios garsiausios yra šios:
2014 m. Richard A. Warshak paruoštas ir plačiai žinomas 110 specialistų, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje iš viso pasaulio, konsensusas dėl geriausių vaiko interesų po tėvų skyrybų ( jį prisegu);
Nielsen L. Joint versus sole physical custody: Outcomes for children independent of family income or parental conflict. Journal of Child Custody, DOI: 10.1080/15379418.2017.1422414;
Heijden F, Gähler M, Härkönen J. Are Parents with Shared Residence Happier? Children’s Postdivorce Residence Arrangements and Parents’ Life Satisfaction. Stockholm Research Reports in Demography 2015: 17;
Bergström M, Fransson E, Modin B, Berlin M, Gustafsson P, Hjern A. Fifty moves a year: is there an association between joint physical custody and psychosomatic problems in children? J Epidemiol Community Health 2015;0:1–6. doi:10.1136/jech-2014-205058;
Dvigubos vaiko gyvenamosios vietos po skyrybų kritikai labiau argumentuoto konsensuso (tiek moksline, tiek autorių kiekybine bei kokybine prasme), kokybinių ar kiekybinių tyrimų nėra pateikę, todėl laikytina, kad mokslinio ginčo šiuo klausimu nėra.
Abejotinos jūsų nuorodos į teisinės praktikos patyrimą. Mes kalbame apie mokslinių tyrimų bei analizių išvadas, o teisinė praktika , kaip žinia, neužsiima moksliniais tyrimais psichologijos srityje.
Dar kartą noriu pabrėžtinai paprašyti jūsų informacijos, kokiais tyrimais bei analizėmis paremta jūsų išsakyta, anot jūsų, abejonė minimoje TV laidoje dėl alternuojamos vaiko gyvenamos vietos po tėvų skyrybų. Sutinku su prielaida, jog gali būti mums negirdėtų tyrimų ta tema. Tad maloniai prašau pasidalinti informacija.
Iš anksto dėkoju.
Pagarbiai,
APTA vardu
Birutė van der Weg – Bražiūnienė
Atsakymas kol kas dar negautas.