Dėl vaiko teisės į abu tėvus, jiems gyvenant skyrium, užtikrinimo.
Siūloma įteisinti galimybę nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ne tik su vienu iš tėvų, bet ir „su abiem tėvais arba abiejų tėvų nuolatinėse gyvenamosiose vietose pagal kintamą grafiką“.
Tokį Civilinio kodekso pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Gintaras Songaila. Parlamentaras siūlo nustatyti, kad, kilus ginčui dėl gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su abiem tėvais („pagal kintamą grafiką, užtikrinantį abiejų tėvų lygias teises ir pareigas dalyvauti vaiko ugdyme, auklėjime ir priežiūroje“), kol jie nesudarys susitarimo. Pasak jo, tėvai gali būti įpareigoti turėti nuolatines gyvenamąsias vietas toje pačioje vietovėje (mieste, kaime, gyvenvietėje). „Sudarius numatytą susitarimą, tėvai bendru pareiškimu kreiptųsi į teismą dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal sudarytą susitarimą. Vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų tik išimtiniais atvejais, kai vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvais arba abiejų tėvų nuolatinėse gyvenamosiose vietose pagal kintamą grafiką iš esmės prieštarauja vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo vienasmeniškai arba drauge su kitu tėvu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vienam iš tėvų pradėjus gyventi su kitu asmeniu, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo“, – sako G. Songaila. Jis įsitikinęs, kad vaikai nėra dalomi ir nėra teisminių karų trofėjai. „Tėvų teisės yra lygios. Tačiau šiuo metu Civilinis kodeksas numato praktiką, kai išsiskyrus tėvams vaikas turi gyventi būtinai tik su vienu iš tėvų. Tokiu būdu gali būti sudarytos sąlygos pažeisti kito tėvo teises, taip pat vaiko teises bendrauti su kitu tėvu“, – pastebi politikas. Jo nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas skatins tėvus susitarti visais atvejais, o nesutarimų atveju pasekmes turi jausti ne vaikai, o patys tėvai. „Dabar įstatymai skatina karus dėl vaikų, o ne siekį susitarti“, – mano jis.
Šiuo metu Civilinis kodeksas nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. G. Songaila, remdamasis Lietuvos statistikos duomenimis, sako, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina 94 proc.visų skyrybų atvejais.