Norėčiau atkreipti dėmesį į šiame straipsnyje išsakytus gerb. A. Šedžiaus teiginius (lrytas.lt, 2019-01-20 https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2019/01/20/news/andrius-sedzius-pratruko-apie-monikos-manipuliacijas-ir-nauja-jos-mylimaji-8907863/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy)
„Negaliu niekur išvykti su vaiku – prašiau leidimo sūnų nusivežti į šiltuosius kraštus prie jūros, bet žmona nesutiko. Neduoda net sūnaus paso – esu vaiko tėvas ir neturiu jo paso. Manipuliuoja vaiku. Jeigu ji ko nors užsigeidžia, pareiškia: „Jei man to nepadarysi, aš tau neduosiu vaiko“
Jei šie teiginiai teisingi, kyla didelis įtarimas, kad gerb. M. Šedžiuvienė taiko tėvo atstūmimą. Tėvų atstūmimas – bet kokie vieno iš tėvų veiksmai (šiuo atveju motinos), kuomet kitam iš tėvų (šiuo atveju tėčiui) trukdoma išlaikyti ryšį su vaiku. Tėvo atstūmimas psichologinėje literatūroje ir kai kurių šalių teisėje įvardinamas kaip smurtas prieš vaikus. Deja, mūsų šalyje specialistai, nors ir pažymi susiduriantys su trukdymo bendrauti su vaikais problemomis, jas laiko konfliktu tarp tėvų, ir tinkamos pagalbos nesuteikia.
Tėvų atstūmimas NĖRA tėvų ginčas dėl bendravimo su vaikais. Tai yra vieno iš tėvų valdžios panaudojimas prieš kitą, pasinaudojant vaiku, kaip priemone kontroliuoti.
Tėvų atstūmimas NĖRA tėvų konfliktas, nors naiviam profesionalui ir gali taip pasirodyti. Tėvų atstūmimas yra vieno iš tėvų veiksmai, kurių pasekoje vaikas atstumia kitą iš tėvų, dėl ko atstumtasis iš tėvų jaučia skausmą, neviltį, būna neišgirstas ir dažnai piktas, kadangi pagalbos nesulaukia.
Tėvų atstūmimas YRA smurtas prieš vaikus, ir kaip bet kokio kito smurto prieš vaikus atvejais yra žalinga nesikišti IR nesustabdyti jo IR nenubausti smurtautojo, ypač jei tas asmuo nesiliauja ir nesuvokia, kokią žalą padarė.
Teigia Karen Woodall, vedančioji terapeutė “Šeimos skyrybų klinikoje” Londone.
Pažymėtina, kad tėvų atstūmimas yra kontraintuityvi sritis, todėl specialistai, neturintys specialiųjų žinių šioje srityje, vadovaudamiesi vidiniu įsitikinimu, priima netinkamus, vaikus žalojančius sprendimus. Pasaulinė statistika rodo, kad apie 50 proc. išsiskyrusių vaikų nepalaiko ryšio su tėčiais.
Dėl straipsnyje gerb. A. Šedžiaus išsakytos problematikos, kad žmona nesutinka išleisti tėčio su vaiku atostogų į užsienį pažymėčiau, kad šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, mano nuomone, padarė „meškos paslaugą“ vaikams savo 2014 metų nutartimi Nr. 3K-3-454/2014:
Pasisakydama dėl vaikų išvykų, teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmuo, su kuriuo gyvena vaikai, paprastai turi daugiau informacijos apie vaikų pasiruošimą vykti į kelionę į užsienį, todėl vaikų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos sutikimui.
Mano įsitikinimu, tėvo išvykimas su vaiku galėtų būti draudžiamas nebent kraštutiniais atvejais – jei yra vaiko pagrobimo grėsmė, arba patvirtintų duomenų, kad tėvo smurtas ar nepriežiūra kelia grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyti argumentai kelia abejonių, ar Lietuvoje teismai apskritai suvokia tėvo ir vaiko ryšio nutrūkimo žalą, ir ar institucijos nėra tapusios smurto prieš vaikus sąjungininkėmis.
Praeitą savaitę, norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, piketavau prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tačiau panašu, kad tėvų atstūmimo problemos ir toliau nėra sprendžiamos, ir mūsų vaikai nuo šio smurto kentės dar ilgai.
Ramūnas Kvietkauskas
Asociacijos prieš tėvų atstūmimą narys, Lietuvos NVO atstovas Europos tėvų platformoje (European Platform for Fathers).