Mama Taira
Mylimas mano sūnau angelo vardu, kaip tu užaugai nuo tos stebuklingos dienos, kai tu atėjai į šį pasaulį. Tą dieną, tavo gimimo dieną, Žemėje prasidėjo pavasaris. Tai buvo pati stebuklingiausia diena mano gyvenime, kai pamačiau tave. Nuo pat pirmos akimirkos visa širdimi troškau, kad tu užaugtum laimingas ir geros širdies žmogus… Mano mylimas sūnaus angelo vardu, šiandien tu jau didelis, tau jau dešimt metų, nors man tu visuomet liksi vaiku, mano angelėliu, didžiausiu stebuklu, kurį gyvenimas dovanojo man. Ačiū tau, kad tu esi mano sūnus.
Tu taip užaugai, toks nuostabus sūnus, nors visai neseniai atrodo buvai mažutis, mano angelėlis. Nepyk mylimas sūnau, kad kartais visiškai be reikalo, buvau tau per daug reikli, norėjau, kad tu būtum tobulas, reikalavau iš tavęs per daug, labai norėjau, kad nedarytum klaidų, tada nesupratau, kad tavo gyvenimas yra tavo. Atleisk mylimas sūnau, kad subardavau tave, kai norėjai vaikiškai išdykauti, vaikiškai džiaugtis gyvenimu, tada tavo akyse sužibėdavo ašaros. Atleisk, kad ne visada vakarais skaitydavau tau pasakas, nes mano nuovargis tuomet būdavo stipresnis už tavo prašymą… Atleisk man, kad dažnai nepagalvodavau, koks tu mažutis ir kaip tau reikia motinos meilės, kai verkdavai, o aš skubėdama į darbą palikdavau tave… Šiandien tu užaugai, o tų dienų neįmanoma sugrąžinti… Prašau, atleisk man, kad neišgirdau tavęs prašančio, kad pasiimčiau kartu ir nepalikčiau tėčiui, kai dviem mėnesiams išvykau mokintis. Tik dabar suvokiu, kokie tai buvo svarbūs žodžiai tavo ir mano gyvenime, kaip jie stipriai pakeitė mūsų likimus. Atleisk mano mylimas sūnau, tuomet, nesuvokiau, kad palikdama tave tėčiui tokiam trumpam laikui, mūsų gyvenimai išsiskirs ilgam, net nesuvokiau, kiek skausmo laukia tavęs, niekada negalėjau patikėti, kad tau gyvenant su tėčiu, tu gyvensi baimėje ir tau reikės atsisakyti labai tave mylinčios motinos, kad įrodytum savo meilę tėčiui. Mylimas sūnau, žinau kodėl tu šiandien pyksti, žinau, kodėl tavo maža nuostabi širdelė plyšta iš skausmo, nes mes suaugę kalti, mes tavo tėvai, tave nuskriaudėme labai, labai. Atleisk mylimas sūnau, kad tada, prieš du su puse metų, tavęs neišgirdau, atleisk man, prašau…Mano širdis plyšta iš skausmo matant, kad tu sūnau, tapai piktos valios tėvo keršto įnagiu prieš mane. Kad aklas tėvo pyktis nuodija ir tave. Kad tėvas visais įmanomais būdais siekia mane išnaikinti iš tavo sūnau gyvenimo. Tai man matant iš skausmo plyšta širdis, juk ant žemės nėra tokio teismo, kuris atimtų iš vaiko jį mylinčią motiną, tad už ką yra baudžiamas mano sūnus???
Mūsų išsiskyrimo laikas, tai pragariškai sunkus laikas, jis tapo sunkiausiu mano gyvenime išbandymu. Kiekvieną dieną, minutę, akimirką galvoju apie tave, nors mes nesame kartu, tačiau mano širdis, mano meilė priklauso tau, mano sūnau. Tu visada esi mano mintyse ir mano širdyje… Suprantu, mano angele, kad tie metai ir tau labai sunkūs, jie pilni sudėtingų išbandymų ir skausmo, tu turėjai užaugti ir tapti brandus ankščiau, nei kiti vaikai, priimti sprendimus, kuriuos net suaugusiems per sunku priimti, o tu būdamas vaikas, turi spręsti visa tai. Tokią tau užduoti davė likimas.
Mano sūnau didžiuojuosi tavimi, kad tu esi toks stiprus. Tačiau kartais aš jaučiuosi tokia bejėgė, nors dėl tavęs, kad tik tu būtum laimingas galėčiau šimtą kartų numirti, bet kaip bebūtų skaudu, tavojo gyvenimo negaliu pakeisti… Gyvenimas stipresnis už mane, mano mylimas sūnau.
Šiandien gyvenu tarsi stebuklas prisiminimais, kaip tau išdygo pirmasis dantukas, jis buvo toks skausmingas ir didelis, kai tu ištarei pirmuosius žodžius, žengei pirmuosius žingsnius, ar kai man pasakei, kai važiavome į darželį: „mamyte, jeigu aš dar kartą gimčiau, norėčiau, kad tu būtum mano mama, nes myliu tave“ – ačiū tau sūnau už šį stebuklą, kurį tu man dovanojai. Ačiū tau už tas stebuklingas dienas, kai mes buvome kartu, gyvenome ant jūros kranto, kai ant smėlio piešėme piratų laivus, kaip kopose žaidėme su tavo mylimu šuniuku, o saulei leidžiantis tavo kambarėlyje vaidindavau šešėlių teatrą ant sienos… Tai stebuklingai nuostabus buvo laikas.
Mylimas mano sūnau, nors šiandien diena tavęs nėra kartu su manim, bet mano meilė, motinos meilė visuomet su tavim. Ačiū tau, tai tu mane išmokei mylėti besąlygine meile. Kiekvienas įvykis tavo gyvenime yra pats svarbiausias įvykis, nesvarbu sūnau ar jis geras, ar ne, visiškai nesvarbu, myliu tave tokį, koks tu esi. Visiškai nesvarbu, kad tu klysti, juk toks yra gyvenimas, nesibaigianti mokykla, o kiekviena diena, tai tarsi egzaminas.
Mano angele, nors šiandien diena nėra tavęs kartu, bet mano širdis myli tave karštai, karštai. Labai norėčiau, kad gyvenimas man dar kartą padovanotų stebuklą ir vėl mes galėtume būti kartu, kad rytais girdėčiau tavo juoką, kai tu pabudęs žaidi su šuniuku, ar atbėgi pas mane į lova, kad vėl galėčiau tau kepti blynelius „širdeles“, kad būtume kartu, o tą išsiskyrimo laiką prisimintume, kaip baisų sapną, baisią pasaką su laiminga pabaiga.
Mano sūnaus angelo vardu, tu esi didžiausia dovana, kurią man gyvenimas galėjo padovanoti, be tavęs, jis būtų tuščias ir beprasmis… Labai, labai tavęs pasiilgau… Gatvėje skambant vaikų juokui – girdžiu tavąjį, kai išgirstu vaiką šaukiant mamą – akimis, žmonių minioje ieškau tavęs, – gal tu mane šauki…
Pasiilgau tavęs mano mylimas sūnaus angelo vardu
Su meile tavo mama, 2012-12-30
p.s. Tapę jautresni vaikystės žiaurybėms, kurias visuomenė iki šiol neigia, ir jų padariniams, padėsime stabdyti prievartos perdavimą iš kartos į kartą.