Rytoj daugelyje pasaulio valstybių bus minima tarptautinė tėvų atstūmimo supratimo diena. Ne paslaptis, kad supratimo ta tema, kol kas ir Lietuvoje, stokojama. Visuomenė ” šventai” įsitikinusi, kad po tėvų skyrybų vaikas šiaip sau, be priežasties, negali nebenorėti bendrauti su skyrium gyvenančiu savo tėčiu ar mama. O ir visa jų gimine.
Taip, iš tiesų, tai nebūna ” šiaip sau” . Tėvų atstūmimo atvejais pagrindinė to priežastis yra vaiko gyvenama vieta ir žmonės, kurie jį ten augina bei auklėja. Auklėja nenorėti, nemylėti ir net nekęsti. Ne, nepagalvokite, kad visų žmonių. Jokiu būdu ne. O tik tų, kuriuos , anot vaiką auginančiųjų, reikia nekęsti.
Kad geriau suprastumėt, apie ką aš čia, pažiūrėkite filmą „Pochoronite menia za plintusom” ( palaidokite mane už plintuso). Filmas-rusų kalba. Empatiškiems žmonėms jis emociškai gana sunkus. Papamysite kasdienį gyevnimą šalia psichologinį asmenybės sutrikimą turinčio žmogaus. Vaizdą, kurio pašaliniai asmenys nemato. Jie mato tik ” paradinę” gyvenimo pusę. Pamatysite vaiką, kuris kenčia manipuliacijas, mokosi išlaviruoti ir taip pat meluoti bei manipuliuoti. Pamatysite manipuliatoriaus strategijas su kitais žmonėmis: melavimą,apsimetinėjimą,įtarumą, nepasitikėjimą, piktybiškumą. Matysite, kaip narcistinių požymių turinti močiutė atsižadėjo savo dukters, nes ji „ne su tuo vyru” susilaukė vaiko, o dabar dar „ne su tuo gyvena”. Matysite, kaip vaiko akivaizdoje kalbama apie jo mamą, apie kitus žmones…Kaip vaikas izoliuotas, ieškoma jam ligų. Filmo pabaigoje – tipiška pasimatymo scena, kur nuteikinėtojas – situacijos valdovas. ( Похороните меня за плинтусом | Фильмы о токсичных родителях и насилии в семье).
Nuoroda į filmą: