KREIPIMASIS
2017-09-11
DĖL CIVILINIO KODEKSO PATAISŲ VAIKO GYVENAMOSIOS VIETOS PAS ABU TĖVUS PO TĖVŲ SKYRYBŲ NUSTATYMO
Asociacija Prieš Tėvų Atstūmimą (APTA), kurios nariai yra mamos, tėvai, seneliai ir kiti artimi vaiko giminaičiai, po vaiko tėvų skyrybų patiriantys didžiulius sunkumus, siekiant išlaikyti jų bei vaiko artimus ryšius ir normalų pastovų bendravimą, sveikina ir palaiko gerb.N.Puteikio iniciatyvą dėl Civilinio Kodekso pataisų, kurios ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos atveju įpareigotų teismą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su abiem iš tėvų pagal kintamą grafiką.
Nuoširdžiai tikimės, jog gerbiamiems Seimo nariams nepristigs išminties balsuoti už jų kolegos p.Naglio Puteikio pasiūlytas CK pataisas.
Priežastys, dėl kurių, mūsų nuomone, alternuojama tėvystė yra būtina:
– Būtų užtikrinama įstatymais garantuojama vaiko teisė į šeimos ryšius po jo tėvų skyrybų,
– Būtų užtikrinama įstatymais garantuojama vaiko teisė žinoti savo tėvus bei teisė nevaržomai su jais bendrauti.
Nebūtų sutrikdytas vaiko prieraišumas su abiem savo tėvais.
– Būtų užtikrinamos įstatymais garantuojamos abiejų tėvų lygybė, teisės ir pareigos vaikams.
– Būtų užkirstas kelias manipuliuoti vaikais dėl materialinės naudos ar tėvų valdžios.
– Būtų užkirstas kelias tėvų atstūmimui pasireikšti, ko pasekoje vaikai patiria sunkų psichologinį-moralinį žalojimą.
– Būtų mažiau galimybių nelegaliam vaikų grobimui/išvežimui į užsienį.
– Tikėtinas didelės visuomenės dalies emocinės – psichologinės būklės pagerėjimas.
Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį kasmet išyra daugiau, nei pusė santuokų. Tai reiškia, jog didelė dalis Lietuvos vaikų ima gyventi su vienu iš jo tėvų, dažniausiai – su motina. A.Turauskaitės 2012 m. atliktame tyrime „ Ginčų dėl vaikų gyvenamos vietos nustatymo su vienu iš tėvų probleminiai aspektai“ statistika rodo didelę vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu disproporciją – 94 – 95 proc. bylų vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina (68 psl.). Tai yra daroma , remiantis „ geriausiais vaiko interesais“. Pastebėtina, jog vaiko „interesai“ yra niekam nežinomi ir niekaip neapibrėžti, neva “ labai individualūs“, nors sprendimai pagal tuos neva jau labai “ individualizuotus“ interesus visi labai standartiški – vaikų gyvenama vieta nustatoma su mama , o tėvui pagal nusistovėjusią Lietuvos teismų praktiką paliekama minimali galimybė bendravimui su savo vaikais– 2 savaitgaliai ( t.y.4 dienos) per mėnesį. Kas akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos CK 3.175 straipsnio, 2 dalį ( Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.), nes tokia teismų praktika taikoma net tada, kai nėra jokių konkrečių faktų dėl maksimalaus bendravimo daromos žalos vaikui, o tik vieno – dažniausiai vaiką auginančios mamos – noras.
Jungtinių tautų vaiko teisių Konvencija numato, jog vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos CK numato, jog vaikas turi teisę su jais netrukdomai bendrauti. Be kita ko, tokia teismų praktika neužtikrina skyrium gyvenančio tėvo įstatymais garantuojamos teisės į lygiavertę tėvystę.
Dažni ir atvejai, kai vaiką savo namuose po skyrybų auginantis tėvas/motina be jokios konkrečiai įrodomos realios priežasties, ima sabotuoti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimą ar net jį visiškai nutraukia (pažymime, kad Tėvų Atstūmimo Sindromas nieko bendro neturi su vieno iš tėvų atskyrimo dėl svarbių ir faktais įrodomų aplinkybių (vaiko žalojimo, apleidimo ir nesirūpinimo, dėl alkoholio ar narkotikų priklausomybės ir kt.). Tėvų atstūmimo atvejais po skyrybų, vaikas tampa manipuliavimo įrankiu, patiria emocinį-psichologinį žalojimą.
Būtina atsižvelgti į ypač svarbų vaikų vystymuisi sveiką vaikų ir tėvų prieraišumo išsaugojimą, kas yra būtina vaiko normaliai psichologinei-emocinei raidai.
Dėl realiai neveikiančių CK įstatymų santuokos nutraukimo atvejais, jau ne viena užaugusi karta prarado vieną iš svarbiausių ir stipriausių gamtoje egzistuojančių giminystės ryšių – ryšį su vienu iš savo tėvų, dažniausiai vaiko tėvu.
Vakarų valstybių psichologų analitikų išvados sako, jog daugiau, nei trims mėnesiams nutraukus vaiko nuolatinį pastovų bendravimą su vienu iš tėvų, sutrinka sveiko prieraišumo vystymasis, o po dar ilgesnio laikotarpio jis tampa praktiškai neatstatomu.
Harmoningam ir pilnaverčiam vaiko vystymuisi ir auklėjimui nepakanka tik vienos motinos, būtinas realus ir betarpiškas nuolatinis bendravimas su tėvu. Abu vaiko tėvai turi realiai dalyvauti vaiko gyvenime ir jo auklėjime, o tai įmanoma, tik esant nustatytai dvibubai vaiko gyvenamąjai vietai, kuomet vaikas gyvena pakaitomis su abiem tėvais.
Šis, taip vadinamas 50/50 principas, taikomas, kaip prezumpcija Belgijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Australijoje, kur net nekyla absurdiškas klausimas, ar vaikui labiau reikalinga mama ar tėtis. Nuo 2006 metų Belgijoje įstatymu įtvirtinta dvigubos vaiko gyvenamosios vietos prezumpcija, kuri reiškia, kad, skiriantis, jei tėvai negali sutarti ir jei nėra svarbių objektyvių priežasčių (pav. vienas iš tėvų – mama ar tėtis geria, vartoja narkotikus, yra pavojingas/a), vaikas visuomet įgyja dvi gyvenamąsias vietas pas abu tėvus ir gyvena pakaitomis, o jei mama su tuo nesutinka, privalo įrodyti, kodėl vaikui bus geriau tik su ja, o ne su abiem tėvais. Deja, Lietuvos vaikai šios nuostabios galimybės neturi, lieka betėviais ir ne be pagrindo jaučiasi vieni nelaimingiausių Europoje. Viena iš pagrindinių vieno iš tėvo po skyrybų praradimo priežasčių, deja, užprogramuota įstatymuose, nes realiai negina tik formaliai deklaruojamas vaiko teisės į abu tėvus.
Nyderlanduose atlikto tyrimo apie sėkmingos tėvystės kokybę bei vaikų gerovę rezultatai parodė, jog, po šeimos, sekantis geriausias sprendimas – alternuojama tėvystė, t.y. vaiko gyvenimas su abiem savo tevais pakaitomis (tėvų ir vaikų nuomone pagal skalę nuo 1 iki 10, kur 10 – auščiausiais įvertinimas):
Šeimoje: 8,3
Alternuojama tėvystė: 8,0
Vaikas gyvena pas motiną: 7,8
Vaikas gyvena pas tėvą: 7,4
(Šaltinis: Spruijt & Kormos, 2010,http://www.intermediair.nl/carriere/werk-en-leven/werk-prive-balans/5-voorwaarden-voor-goed-co-ouderschap?utm_referrer=https%3A%2F%2Fwww.google.nl)
Be to, patirtis parodė, jog alternuojama tėvystė aktuali ir tęsiasi apie 3-4 metus. Per tą laiką vaikai išsaugo naturalų saugų prisirišimą su abiem savo tėvais. Vėliau, jau paaugus, pasikeičia ir pačių vaikų, ir jų tėvų poreikiai. Tad dažniausiai vaikai pasilieka pas vieną iš tėvų ir NORMALIAI bei NORIAI bendrauja su kitu.
Prieš keletą dienų paskelbti Latvijos mokslininkų Klavs Sootler, Andris Saulītis ir Kristīne Rolle tyrimų duomenys apie lygiavertės tėvystės įgyvendinimą po skyrybų ( tai garantuojama Latvijos CK). Tyrimas vyko 2012-2016 metais ir atskleidė šiuos reiškinius:
– Po skyrybų tėvas užima „savaitgalio tėvo“ vaidmenį, kas nėra tinkama vaiko tęstinam ir nuosekliam auklėjimui .
– Latvijos instancijose, turinčiose spręsti tėvų nusiskundimus dėl lygiavertės tėvystės garantuojamų įstatymų nevykdymo praktikoje, dirba beveik išsimtinai moterys ( VTAT specialistės, advokatės, teisėjos, psichologės ir t.t.) Tėvas – vyras tampa prašytoju, o moterys – klausimo sprendėjos. Tokia situacija nulemia subjektyvius sprendimus, dažniausiai atspindinčius moterų interesus ir negina vaiko teisių į šeimos ryšius..
Latvių mokslininkai kritikuoja šį „savaitgalio tėvo“ modelį, nes jis „labai riboja kokybišką tėvo dalyvavimą vaiko auklėjime ir kad fragmentiška komunikacija dažnai yra psichologiškai sunki tiek vaikui, tiek ir jo tėvui.“ . Mokslininkai siūlo siekti 50:50 vaiko priežiūros padalijimo tarp išsiskyrusių tėvų kaip idealaus modelio po skyrybų, nes tai suteikia galimybę sklandžiai rūpintis vaiku bei aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime.
http://www.delfi.lv/calis/jaunumi/petijums-pec-skirsanas-viriesi-klust-par-brivdienu-teviem.d?id=49207079
Užsienio šalių psichologų išvada apie alternuojamą tėvystę nenuginčijama: keliavimas iš vienų namų į kitus – mažiau kenkiantis, nei vieno iš mylinčių tėvų netekimas, praradus ryšį. Vaikai nesunkiai pripranta ir ilgalaikiai tyrimai rodo, kad vaiko gyvenimas pakaitomis skatina tėvus bendradarbiauti ir jų konfliktas palaipsniui išnyksta, kas yra geriausia vaikui. Priešingai, nustačius gyvenamą vietą su vienu iš tėvų, konflikas nuolat kurstomas ir tik auga, kas vis labiau pažeidžia vaiko teises į stabilią aplinką. Visuotinai sutariama, kad geriau dveji namai ir abu tėvai, negu vieni namai ir tik vienas iš tėvų, kas vaikui reiškia faktinę tėčio/ mamos amputaciją iš jo gyvenimo.
Tarptautiniai ir Lietuvos įstatymai, turintys užtikrinti nenutrūkstamą vaiko ir jo tėvų bendravimą, yra priimti ne šiaip sau, o remiantis moksliniais tyrimais įrodytais vaiko raidos ypatumais. Normaliam vaiko vystymuisi jam būtinas meilės, supratimo bei saugumo jausmas, kurį gali suteikti žinojimas, kad vaikas yra mylimas ir juo rūpinamasi abiejų jo tėvų, nežiūrint jų gyvenamos vietos. Vakarų valstybių atliktų tyrimų statistika ( Lietuvoje tokios rasti nepavyko) rodo, jog: be tėvo augantys vaikai 5 kartus dažniau tampa fizinio ir psichologinio smurto aukomis, tokie vaikai nuo patėvių (v/m) smurto kenčia iki 70 kartų dažniau, nei nuo biologinių tėvų (Rebecca O`Neill„ Šeimų be tėvo poveikis suaugusiems, vaikams ir visuomenei“, CIVITAS ( Institute for the study of civil society) ,2002 m.). Visas tyrimas https://atstumimosindromas.info/seima-tevo-ir-pasekmes-vaikui/ . Pastarųjų metų skaudūs vaikų žalojimo ir net nužudymo Lietuvoje atvejai, deja, tai patvirtina.
Taip pat Lietuvos CK 3.169 straipsnis, nustatydamas, kad “vaiko gyvenamoji vieta tėvams gyvenant skyrium nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų”, užprogramuoja nesibaigiančius teisminius “karus” šeimose, nes skyrybų atveju vaikas priskiriamas vienam iš tėvų, kartu su vaiku tas tėvas/motina gauna didesnę turto dalį, įvairias privilegijas… ir puikias galimybes piktnaudžiauti tėvų valdžia, trukdant atskirai gyvenančiam tėčiui rūpintis vaiku ir dalyvauti vaiko gyvenime. Visiems gerai žinoma, kad realiai nėra jokių galimybių priversti piktnaudžiaujančius tėvų teisėmis tėvus vykdyti teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos, o atnstoliai tik skėčioja rankomis ir vėl siunčia atgal…. į teismą ir taip be galo.
Deja, dėl ypatngai pasenusių Lietuvos įstatymų, vaiko gyvenamoji vieta vienu metu pas abu tėvus negalima pagal CK net ir tais atvejais, kai abu tėvai dėl to pilnai susitaria ir Lietuvoje nėra buvę nei vieno atvejo, kuomet vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su abiem tėvais, nors pav. Belgijoje ar Danijoje absoliuti dauguma vaikų gyvena pas abu tėvus pakaitomis.
Lietuvoje neturime atliktų išsamių mokslinių tyrimų dėl CK. Taip pat šeimos specialistų kompetencija yra atsilikusi nuo vakarų šalių, tad jie negali vertinti vaiko poreikių pagal dabartinius mokslinius įrodymus. Todėl manome, jog šiai dienai turėtumėm remtis vakarų šalių praktika ir jų gerąja patirtimi.
Vaikai nėra dalomi, kaip turtas ir negali būti teisminių karų trofėjai. Tėvų teisės yra absoliučiai lygios. Jeigu realiais veiksmais neužtikrinta vaiko ir jo tėvų įstatyminė teisė, nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. APTA nuomone, CK pataisos dėl dvigubos vaiko gyvenamos vietos su abiem savo tėvais pakaitomis po skyrybų yra būtent teisės į lygiavertę tėvystę įtvirtinimo priemonė bei vaiko teisės į šeimos ryšius garantas.
APTA vardu:
Donatas Čereška, APTA pirmininkas,
Albertas Bandžius, APTA valdybos narys,
Kęstutis Griciūnas, APTA
Birutė van der Weg – Bražiūnienė, APTA valdybos narė, PASG narė,
Priedai:
1. P. Tromp pranešimas 2013m. konferencijoje Vilniuje.
2. Socialinis mokslas ir auklejimo planai mažamečiams vaikams
(Social Science and Parenting Plans for Young Children: A Consensus Report, Richard A. Warshak University of Texas Southwestern Medical Center, with the endorsement of the researchers and practitioners listed in the Appendix. Psychology, Public Policy, and Law © 2014 American Psychological Association 2014, Vol. 20, No. 1, 46–67 1076-8971/14/$12.00 DOI: 10.1037/law0000005
Šį dokumentą pasirašė jam pritariantys 110 tyrėjų ir praktinės veiklos specialistų. Jie visi yra išvardinti dokumento originale .