www.pries-tevu-atstumima.lt
M. K. Čiurlionio g. 70A-3, Vilnius, LT 03100
Įmonės kodas 302696004

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei
LRS Socialinių reikalų ir darbo komitetui
LRS Vaiko gerovės parlamentinei grupei
Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijai LRS Teisės ir teisėtvarkos komitetui
LRS Žmogaus teisių komitetui

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui
Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijai
Lietuvos Respublikos Antstolių Rūmams
Lietuvos Respublikos Advokatų Tarybai
Lietuvos psichologu asociacijai

Konferencijos „Lygiavertė tėvystė po skyrybų – vaikų psichologinio stabilumo pagrindas. Teisiniai ir psichologiniai aspektai“ pranešėjams ir dalyviams
Suinteresuotiems asmenims

Originalas paštu nebus siunčiamas

Tarptautinės mokslinės – praktinės konferencijos: “Lygiavertė tėvystė po skyrybų – vaikų psichologinio stabilumo pagrindas. Teisiniai ir psichologiniai aspektai“ ( 2013 spalio 4 d. Vilnius)

REZOLIUCIJA
2013-11-20
Vilnius
Konferencijos metu konstatuota, kad:
 Vaiko ryšys tiek su motina, tiek su tėvu yra vienodai svarbus. Vaikams reikalingi abu tėvai.
 LR Konstitucija įtvirtintos lygios tėvų teisės bei lygiavertė tėvystė po skyrybų Lietuvoje neegzistuoja. Dabartinis vaiko gyvenamosios nustatymo teisinis reguliavimas ir praktika iš esmės pažeidžia vaiko ir žmogaus teises, bei neužtikrina vaiko teisės nuolat bendrauti su abiem tėvais.
 Tėvų atstūmimas (sindromas) yra realiai egzistuojanti psichologinė prievarta vaiko atžvilgiu.
 Preziumuojamos dviejų vaiko gyvenamųjų vietų po skyrybų/ institutas, įtvirtintas atskirų valstybių teisinėse sistemose, yra viena iš galimybių spręsti vaiko ryšio su abiem tėvais užtikrinimo problemas, apsaugant vaikus nuo psichologinės prievartos, kuomet vienas iš tėvų (motina ar tėvas) trukdo bendrauti su kitu tėvu ir programuoja tėvų atstūmino sindromą.
 Prvaloma mediacija yra būtina sprendžiant ginčus tarp tėvų bei siekiant apsaugoti vaikų interesus, padedant tėvams rasti bendrus sprendimus;
 Privalomas profesionalaus psichologo dalyvavimas yra ypatingai svarbus sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos, šiuos metu nemokama psichologinė pagalba daugeliui besiskiriančių tėvų ir jų vaikams yra neprieinama;
 Lietuvoje kyla didelės problemos užtikrinant vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei praktiškai vykdant su tuo susijusius teismų sprendimus; Todėl teismo sprendimuose, nutartyse dėl bendravimo teisių ir tėvų pareigų, kaip prevencijos priemonė, privalomai nustatytinos realios baudos ir sankcijos už sprendimo, nutarties nevykdymą.
 Vaikų teises ginančios institucijos nepakankamai imasi priemonių užtikrinti vaikų teises tėvams skiriantis, tik siūlo kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, užima stebėtojo vaidmenį, neskiria administracinių poveikio priemonių. Būtinas aiškus vaikų teisių gynimo institucijų funkcijų šioje srityje reglamentavimas ir šių institucijų centralizavimas.
 Vaiko išvežimas į užsienio valstybę be skyrium gyvenančio tėvo (motinos) sutikimo ar teismo sprendimo kelia ypatingą grėsmę vaiko teisei bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime ir yra neteisėtas.
 Egzistuojanti bylų, susijusių su tėvų pareigomis, nagrinėjimo tvarka skatina bylų vilkinimą. Bylos tęsiasi per ilgai, kartais kelerius metus ir ilgiau. Laiko faktorius yra esminis, sprendžiant su vaikas susijusius klausimus. Nustatytini ypač trumpi imperatyviai privalomi terminai, per kuriuos teismas privalėtų iki galo išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, apsaugos priemonių ir kitus susijusius klausimus. Remiantis 1980 Hagos Konvencija ir Reglamentu EB 2201/2003 siūloma nustatyti maksimalų 6 savaičių terminą, per kurį teismas privalėtų užbaigti bylą, įskaitant apeliaciją.

ASOCIACIJOS PRIEŠ TĖVŲ ATSTŪMIMĄ nariai, susipažinę su LRS narės R. Šalaševičiūtės pateikta rezoliucija jai pritaria, tačiau konstatuoja, kad joje nepilnai buvo atsižvelgta į APTA pasiūlymus, kurie atspindėtų asociacijos nuomonę esminiais klausimais. APTA diskusijos dalyviams pateikė savo rezoliucijos projektą, kurį buvo parengusi iš anksto, tai ir buvo pagrindinis svarstymo dokumentas. APTA akcentavo, kad dviejų vaiko gyvenamųjų vietų po skyrybų institutas labiau atitinka vaiko interesus nei gyvenamosios vietos nustatymas tik su vienu iš tėvų. Dviejų vaiko gyvenamųjų vietų institutas įtvirtintas daugelyje pažangių valstybių teisinėse sistemose. Tą akcentavo ir konferencijos svečias ir pranešėjas Peter Tromp – Europos Tėvų Platformos pirmininkas.
Seimo komitetams yra pateikta rezoliucija, kuri tik iš dalies atspindi konferencijos bendraorganizatorių (APTA) nuomonę. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, APTA teikia konferencijos rezoliucijos papildymus.
Asociacija, įvertinusi pranešimus, šeimos teisinių santykių reguliavimą bei praktinį įgyvendinimą, teikia šiuos konferencijos rezoliucijos papildymus:
 Lietuvos Respublikos Seime, vietoj Vaiko gerovės parlamentinės grupės, įkurti nuolatinę Šeimos ir vaikų teisių gynimo komisiją;
 Sukurti darbo grupę, kuri kompleksiškai ištirtų, kaip dabar egzistuojanti, iš esmės ydinga ir vaiko teises pažeidžianti “vieno tėvo” modelio sistema, turėtų būti reformuota Lietuvoje. Sukuriant prezumpcinę “dviejų tėvų” ir “dviejų namų” modelio sistemą, kurioje tėvams gyvenant atskirai, būtų preziumuojama, automatiškai nustatoma kintama/dviguba vaiko gyvenamoji vieta su abiem tėvais ir realiai užtikrinamas motinos ir tėvo lygiavertis ir nuolatinis dalyvavimas vaiko gyvenime ir auklėjime. Šioje grupėje turėtų dalyvauti įvairių institucijų specialistai (teisininkai, vaikų psichologai, vaiko apsaugos tarnybų darbuotojai, visuomenės atstovai). Grupė turėtų paruošti kompleksines įstatymų pataisas ir teisinį reguliavimą, kaip reformuoti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tvarką, ir parengti dvigubos/kintamos vaiko gyvenamosios vietos nustatymui būtinus naujus teisės aktus ir egzistuojančių teisės aktų pakeitimus;
 Inicijuoti 2003 m. Strasbūre pasirašytos Europos Sąjungos Konvencijos dėl bendravimo su vaiku (Convention on Contact concerning Children, Strasbourg, 15.V.2003) pasirašymą ir ratifikavimą;
 Būtina įkurti Šeimos mediacijos centrus, kuriuose dirbtų profesionalūs mediatoriai, psichologai, teisininkai, numatant konkrečias centrų funkcijas, besiskiriantiems tėvams ir jų vaikams teikiama psichologinę pagalbą turi būti prieinama ir nemokama;
 Papildyti LR teisės aktus ir įteisinti tėvų atstūmimą ir kontaktų su kitu tėvu, o taip pat ir šeimos nariais blokavimą, kaip psichologinę prievartą vaiko atžvilgiu ir neteisėtą bei įstatymiškai baudžiamą veiką, už kurią būtų numatyta reali civilinė (neturtinės žalos atlyginimo) ir baudžiamoji atsakomybė. Nustatyti metodikas dėl tėvų atstūmimo veikos nustatymo ir vertinimo. Siūlyti vaikų teisių institucijoms organizuoti mokymus dėl tėvų atstūmimo nustatymo, numatyti prevencijos būdus. Taip pat siūlyti įsteigti profesionalių psichologų etatus vaikų teisių institucijose ar šias funkcijas pavesti Šeimos mediacijos centrams. Keisti teisės aktus ir įtvirtinti reikalavimus psichologams, esantiems teismo ekspertų sąraše, specializuotis tėvų atstūmimo nustatyme.
 Ypatingai svarbi problema Lietuvoje yra realus teismo sprendimų įgyvendinimas neturtinio pobūdžio bylose, užtikrinant vaiko bendravimą su abiem tėvais ir giminaičiais. Būtina tobulinti neturtinio pobūdžio sprendimų vykdymą, numatant realias ir neišvengiamas bausmes už kliudymą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina ir Baudžiamajame kodekse numatyti atsakomybę (baudas, viešuosius darbus, tėvų valdžios apribojimus, kt.) už tėvų atstūmimo veiką, kuri pripažįstama kaip psichologinė prievarta vaiko atžvilgiu. Siūlytina vadovautis pažangių valstybių praktika, vykdant teismų sprendimus, susijusius dėl bendravimo su vaikais.2 Taip pat keisti sprendimų vykdymo instrukciją bei pašalinti bet kokias interpretacijas, nustatant, jog esant poreikiui psichologas dalyvauja tiek vaiko perdavimo dėl sprendimų, tiek dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl bendravimo tvarkos vykdymo. Nepritarta, jog sprendimų vykdymas turėtų būti perduotas tik socialines funkcijas vykdančioms institucijoms (vaikų teisių gynimo institucijoms) ir antstolis vykdymo procese nedalyvautų. Įtvirtinti, jog pagal grafiką vienas ar keli antstoliai esant poreikiui savaitgaliais atlieka vykdymo funkcijas tam tikroje teritorijoje dėl neturtinio pobūdžio sprendimų, susijusių dėl bendravimo su vaikais vykdymo.
 Keisti CK ir įtvirtinti įstatyminę asmens, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareigą skatinti vaiko
bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir giminaičiais. 3
 Teisės aktais įtvirtinti draudimą išvežti vaiką visam laikui gyventi į užsienio valstybę be kito tėvo sutikimo ar
teismo leidimo. Už neteisėtą vaiko(-ų) išvežimą numatyti baudžiamąją atsakomybę (vaiko grobimas)
 Siūlome įstatymais reglamentuoti skyrybų bylų, kuriose būtina išspręsti nepilnamečių vaikų likimus, sprendimo
terminą iki šešių savaičių, atsižvelgiant į vaikų prieraišumo vystymosi psichologinius aspektus.

Konferencijos metu buvo konstatuota, jog praktikoje lygiavertė tėvystė po skyrybų neegzistuoja (94 proc. atvejų vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina). Būtent dviejų vaiko gyvenamųjų vietų instituto įtvirtinimas garantuotų lygiavertę tėvystę bei užtikrintų vaiko prigimtinę teisę į abu tėvus, o tai atitinka vaiko interesus. Konferencijos metu konstatuota, jog moksliniais tyrimais patvirtina, kad nustačius dvi gyvenamąsias vaiko vietas po skyrybų, vaikai, lyginant su vaikais, kurie po skyrybų gyvena tik su vienu iš tėvų, turi mažiau elgesio ir emocinių problemų, labiau pasitiki savimi, geriau užmezga socialinius ryšius ir santykius tiek šeimoje, tiek visuomenėje, pasiekia geresnius rezultatus mokykloje, yra labiau patenkinti ir kt. Be to, dviejų vaiko gyvenamųjų vietų institutas yra pranašesnis už esamą reguliavimą, kai vaiko gyvenamoji vieta galima tik su vienu iš tėvų, kadangi mažina ginčus tarp sutuoktinių, vaikai patys nori gyventi su abiems tėvais, realiai įtraukia abu tėvus į vaikų auklėjimą, mažina tėvų atstūmimo (sindromo) atvejus ir vieno iš tėvų eliminavimą iš vaikų gyvenimų. Galų gale, vakarų valstybėse nustatyta, jog esant įtvirtintai dviejų gyvenamųjų vietų institutui mažėja skyrybų skaičius, kas taip pat yra ypatingai aktualu Lietuvos Respublikai esant itin aukštam skyrybų skaičiui. Konferencijos metu pristatytas kitų pažangių valstybių teisinis reguliavimas patvirtina, kad šeimos teisinės reformos yra atliktos daugelyje valstybių ir dviejų gyvenamųjų vietų institutas yra įtvirtintas teisiniame reguliavime, kaip geriausiai atitinkantis vaikų interesus. Lietuvoje dviejų vaiko gyvenamųjų vietų po skyrybų negalima nustatyti net esant taikiam abiejų tėvų susitarimui, t.y., valstybė pati įsikiša į privatų šeimos gyvenimą, prievarta atskirdama vaiką nuo kito tėvo ir nustatydama gyvenamąją vietą tik su vienu iš tėvų.

2 Pavyzdžiui, Belgijoje, siekiant, kad teismų sprendimai būtų vykdomi realiai, skyrybų byla, kurioje sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, yra neužbaigiama („open“) iki tada, kai vaikai tampa pilnamečiai, ir ją nagrinėja tas pats teismas ir tas pats teisėjas bei ji vyksta ypatingos skubos tvarka (kaip pavyzdys Lietuvoje – bankroto bylos, kurias nagrinėja tas pats teismas ir teisėjas bei yra užbaigiamos tik kai įmonė yra pabaigiama), Tai yra, bet kokiu, naujai iškilusiu klausimu nebūtina iš naujo kelti kelti dar vienos bylos kitam teisėjui. Teismo sprendimo nevykdymo atveju ar iškilus kitiems klausimams, bet kuris iš tėvų turi teisę skubos tvarka kreiptis į teisėją ir prašyti teisėjo skirti sankcijas sprendimo nevykdančiam asmeniui arba imtis kitų priemonių, siekiant sprendimą įvykdyti. Nustatyta, jog esant dideliam konfliktui, geriausiai vaiko perdavimas vyksta vaiką pasiimant iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos.

3 Tokia pareiga yra įtvirtinta daugelyje pažangių vakarų valstybių.

Projektą paruošė:
Marius Zamulskis, Paulius Markevičius, Tomas Markevičius, Kęstutis Griciūnas, Ramūnas Kvietkauskas, Birutė van der Weg – Bražiūnienė

ASOCIACIJA PRIEŠ TĖVŲ ATSTŪMIMĄ
Kęstutis Griciūnas, pirmininkas

A.V.