Sąvoka „Parental Alienation Syndrome“ pažodžiui būtų verčiama kaip Tėvų Atitolimo Sindromas. Tačiau specialistai vietoje žodžio „atitolimas/atitolinimas“ naudoja žodį „atstūmimas“, kas tiksliau apibrėžia sindromo esmę. Nes atitolimas galimas ne vien dėl neapykantos, bet ir dėl kitų, nieko su neapykanta bendro neturinčių priežasčių. Atstūmimas turi kitą prasmę, tai vyksta asmens pastangomis, skatinant neapykantai ir kitokiems neigiamiems jausmams.
Sąvokos „tėvų atstūmimas“ ir „tėvų atstūmimo sindromas“ – tai ne tas pats. Tėvų atstūmimas -tai procesas, apimantis vaiko programavimą nekęsti atskirtai gyvenančio tėvo/ motinos ir galintis tęstis ne vienerius metus. Tėvų Atstūmimo Sindromas – tai psichologinis sutrikimas, kurį tėvų atstūmimo programavimo procese įgyja vaikai.
Apie Tėvų Atstūmimo Sindromą kalbama tuomet, kai atstumiamasis yra normalus ir mylintis vaiką tėvas/motina. Būtina atkreipti dėmesį, jog profesorius R. A. Gardneris pabrėžia, kad šis sindromas nieko bendro neturi su vieno iš tėvų atskyrimo dėl svarbių ir faktais įrodomų aplinkybių (vaiko žalojimo, apleidimo ir nesirūpinimo, dėl alkoholio ar narkotikų priklausomybės ir kt.). Šiais minėtais atvejais atsiribojimas nuo tokio nevykusio gimdytojo yra ne smerktinas, o būtinas.
Kol kas šis sutrikimas nėra įtrauktas į ligų registrus, tačiau tai – tik laiko klausimas ( apie tai plačiau – DSM-5, kur aiškiai suformuluoti šio sutrikimo simptomai). Tėvų Atstūmimo Sindromą turinčiam vaikui būdingas pakitęs vaiko elgesys skyrium gyvenančiam tėvui/motinai ir net visai giminei iš atstumtojo pusės, turintis specifinių požymių/simptomų (plačiau – TAS požymiai).
