Tėvų Atstūmimo Sindromas
Pradžia
Delfi El. paštas

2016 m. gegužės 1 dieną tinklapyje Delfi buvo publikuotas D.Šakalienės straipsnis ”Pedofilų dovana motinos dienai”. Straipsnyje pateikta informacija apie tėvų atstūmimo problematiką tendencinga, parinkti pavyzdžiai – neatitinkantys tiesos.

Atsakomasis straipsnis, kuris buvo išsiųstas Delfi redakcijai balandžio 3 dieną, buvo pagaliau patalpintas tik labai trumpam laikui ir tik gegužės 13 dieną. Peršasi mintis, jog Delfi nesilaiko Lietuvos žurnalistų ir leidėjų Etikos Kodekso 20 straipsnio.

Abu straipsnius rasite tinklapyje delfi.lt - išvadas darykite patys.
Malonaus skaitymo.

D. Šakalienė. Pedofilų dovana Motinos dienai

Po audringų reakcijų sulaukusio straipsnio pasipiktino: ko siekia D. Šakalienė?

 
Tai, ką mes darome šiandien, nulems tai, ką darysim rytoj (J. W. Goethe) El. paštas

Ar žinote, kad Lietuvoje išsiskyrė:

2007 m. – 49,14%,
2008 m. – 42,87%,
2009 m. – 45,12%,
2010 m. – 53,54%

užregistravusių santuoką porų? (LR Statistikos Departamento duomenys). Palyginimui bendras vaikų iki 17 metų skaičius ir išsituokusių porų vaikų skaičius buvo:


Šaltinis: Statistikos departamentas

Skaičiai šokiruojantys: virš 70% vaikų Lietuvoje yra išsiskyrusių tėvų vaikai. Tradiciškai po skyrybų dažniausiai vaikai lieka gyventi su motina.

Pagal užsienio valstybių mokslinių tyrimų statistiką per pirmuosius metus po skyrybų nuo 10% iki 54% vaikų, likusių gyventi pas motiną, praranda ryšį su tėvu. Apie 30-čiai procentų iš tų vaikų išsivysto rimti psichologiniai ir emociniai pakitimai, persekiojantys juos visą likusį gyvenimą. Tai - lengvesnio ar sunkesnio laipsnio Tėvų Atstūmimo Sindromas, kuriam atsirasti prielaidas sukelia vaiką auginanti motina/tėvas.

Nors statistikos šiuo klausimu šiai dienai Lietuvoje nėra, tačiau žinant skyrybų mastą, vaikų, turinčių Tėvų Atstūmimo Sindromą, yra, ko gero, ne mažiau, nei kitose valstybėse.

Informacijos stoka apie Tėvų Atstūmimo Sindromą būdinga ne vien eiliniam žmogui, bet ir specialistams bei pareigūnams, kurių paskirtis -  rūpintis vaikų teisių užtikrinimu, jų sveikata ir gerove.  Būtina formuoti kitokį, psichologų bei psichiatrų mokslinių tyrimų išvadomis paremtą, požiūrį į šį dramatišką vaikams bei dideliai visuomenės daliai reiškinį.